VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Užimtumo tarnyboje birželio 1 dieną buvo registruota 39,3 tūkst. darbo neturinčių 16–29 metų jaunuolių — tai beveik kas penktas (19,3 proc.) registruotas darbo neturintis asmuo, rodo apžvalgos "Jaunimo situacija darbo rinkoje" duomenys.
Darbo neturinčiai jaunuoliai sudarė 8,8 proc. šalies 16–29 metų amžiaus gyventojų.
Pažymima, kad Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio jaunimo skaičius pradėjo augti labiau nei kitų amžiaus grupių po to, kai Vyriausybė kovo 16 dieną paskelbė karantiną ir ekstremalią situaciją. Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo–gegužės mėnesiais kreipėsi 22,5 tūkst. darbo neturinčių jaunuolių — 33,9 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.
Šiuo laikotarpiu, anot pranešimo, ypač išsiskiria naujai registruotų 25–29 metų amžiaus darbo neturinčių asmenų dalis. Užimtumo tarnybos teigimu, tam įtaką galėjo daryti ir teisinės bazės pakeitimai — studijuojantiems jaunuoliams, besiregistruojantiems Užimtumo tarnyboje, suteikiamas nebe besimokančio asmens, o bedarbio statusas. Turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą yra skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Penktadaliu sumažėjo užsiregistravusių absolventų skaičius
Sausio–gegužės mėn. Užimtumo tarnyboje registravosi 2,1 tūkst. absolventų, tai yra 21,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Praėjusį mėnesį dėl darbo paieškos kreipėsi 282 asmenys, t. y. beveik du kartus mažiau nei 2019 m. gegužės mėn.
Tarp absolventų daugiausia universitetuose studijavusių teisę, viešąjį administravimą, kūrybines industrijas, kineziterapiją, politikos mokslus, kolegijose — socialinį darbą, buhalterinę apskaitą, teisę, automobilių techninį eksploatavimą, profesinėse mokyklose — virėjo, automobilių mechaniko, apdailininko profesijų programas.
Įdarbinama 30 proc. mažiau jaunuolių
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos kovo–gegužės mėnesiais suteiktos 9,8 tūkst. jaunuolių, tai 30 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai jų buvo įdarbinta 14 tūkst.
Daugiausia jaunuolių įsidarbino paslaugų sektoriuje — 65,5 proc., iš jų 24,4 proc. — mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse. Beveik kas penktas — pramonės įmonėse, kas dešimtas — statybose.
Jaunimas dažnai dirba būtent koronaviruso skaudžiai paliestuose prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose. Dalis jų neteko darbo, o susirasti naują ar papildomą — sunkiau nei ankstesniais metais.
Studentams ir moksleiviams daugiausiai laisvų darbo vietų registravo žemės ūkio įmonės, nors įprastai registruodavo paslaugų sektorius. Studentus ir moksleivius darbui taip pat priimtų didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės. Tačiau nėra didelės darbuotojų paklausos vasaros sezonui turizmo sektoriuje bei kurortuose.
Svarbu net tik studijų programa ar profesija
Įsidarbinimo sėkmę lemia tiek jaunuolio pasirinkta studijų programa ar profesija, tiek aktyvumas, vidinė motyvacija ir noras būti geriausiu. Su jaunimu dirbantys specialistai pastebi, kad vos penktadaliui jaunų žmonių yra svarbu, kad darbas atitiktų įgytą specialybę / profesiją.
Jaunuolių lūkesčiai darbo vietai, darbdaviui dažnu atveju yra per dideli, neatitinkantys jų turimos kvalifikacijos ir patirties. Darbdavių teigimu, jaunimo teorinis parengimas yra pakankamas, tačiau trūksta praktikos.
Užimtumo tarnyba ragina jaunuoliams nesivadovauti nuostata, kad diplomas yra darbovietės garantas, ir nesivaikyti specialybių madų, o rinktis tai, kur jaunuolis jau dabar yra stiprus. O atradus sritį, kuri jam yra įdomi ir kurioje jis norėtų dirbti, vertėtų nuolat mokytis, tobulėti ir siekti pasirinktos srities eksperto kompetencijų.
