Šiais metais Pergalės paradas vyks tą pačią dieną kaip ir prieš 75 metus. Pirmasis Pergalės paradas Raudonojoje aikštėje, Maskvoje, įvyko 1945 metų birželio 24 dieną. Šis paradas, kuriam vadovavo maršalas Konstantinas Rokosovskis ir kurį priėmė maršalas Georgijus Žukovas, tapo masiškiausiu ir ilgiausiu. Vienas iš ryškiausių parado įvykių buvo epizodas su vokiečių vėliavomis.
"Į priekį išėjo speciali kuopa su dviem šimtais priešo vėliavų. Jų audiniai kone beveik velkami šlapiais aikštės grindinio akmenimis. Mauzoliejaus papėdėje buvo du mediniai pastoliai. Priėję prie jų kovotojai pasukdavo į dešinę ir jėga išmetė Trečiojo Reicho pasididžiavimą. Su griausmu krito vėliavų kotai. Audiniai nuklojo grindinį. Tribūnose nuaidėjo plojimai", — taip aprašomas šis momentas Rusijos Federacijos gynybos ministerijos svetainėje.
Po to, iki 1995 metų, paradas vykdavo gegužės 9 dieną, Pergalės dieną, ir tik jubiliejiniais metais — 1965, 1985 ir 1990 metais.
Nuo 1996 metų Raudonojoje aikštėje buvo pradėti rengti kariniai paradai kasmet, tačiau nedalyvaujant karinei technikai.
2000 metų gegužės 9 dienos paradas buvo paskutinis, kai karo veteranai žygiavo Raudonojoje aikštėje pėsčiomis. Nuo 2001 metų jie stovi tarp žiūrovų. Pagrindinis skirtumas tarp 2001 metų parado buvo tas, kad pirmą kartą posovietinėje istorijoje jį priėmė civilis gynybos ministras.
Rusijos Federacijos prezidento sprendimu nuo 2008 metų atnaujintas karinės technikos dalyvavimas Pergalės parade pagrindinėje šalies aikštėje. Pradėtas rengti trijų dalių paradas: karių eisena, technikos pravažiavimas ir aviacijos pasirodymas.
Šių metų balandžio viduryje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė atidėti paradą dėl sunkios epidemiologinės padėties. Rusijos miestuose gegužės 9 dieną įvyko aviacijos paradai ir šventiniai fejerverkai. Tikslią atidėto parado datą Rusijos vadovas paskelbė gegužės pabaigoje.
