VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui teisėkūros iniciatyvą, skirtą sumažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu, taip pat užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą ir didesnį jo atsparumą, pranešė Prezidentūra.
"Kartu su komanda dirbdamas Lietuvos regionuose, pastebėjau, kad savivaldybės patiria finansinių sunkumų, priverstos dengti visas išlaidas, susijusias su elektros oro linijų perkėlimu. Dėl to pasidaro sunkiau modernizuoti gatvių apšvietimą ar vykdyti kitus svarbius projektus", — sakė šalies vadovas.
Nausėda pateikė Seimui Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 100 iki 50 proc. sumažinti privalomų padengti išlaidų dalį asmenims, kurie pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias elektros oro linijas, kurios buvo įrengtos anksčiau nei prieš 20 metų ir šiuo metu kliudo statinių statybai ar kitiems darbams.
Be to, siūloma įteisinti skubios elektros energetikos įrenginių rekonstrukcijos ar iškėlimo galimybę, kai pageidaujantis asmuo darbus vykdo arba organizuoja savo lėšomis.
Taip pat prezidentas atkreipė dėmesį tai, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą skirstomųjų tinklų operatoriai apmoka nuo 60 iki 90 proc. naujų vartotojų įrenginių prijungimo investicijų. Šios išlaidos operatoriams dengiamos per skirstymo paslaugos tarifą, kaip investicijų grąžos ir nusidėvėjimo dedamosios, sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu — vidutiniškai per 40 metų.
Tai reiškia, kad, sparčiai daugėjant naujų vartotojų ir išlaikant dabartines jų prijungimo sąlygas, tokios investicijos daromos skirstomojo tinklo patikimumo sąskaita. Be to, didžioji dalis naujų vartotojų prijungimo kainos per skirstymo paslaugų tarifą perkeliama visiems vartotojams, mokantiems už elektros energiją, kas nėra socialiai teisinga.
Šalies prezidentas siūlo tobulinti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinį reglamentavimą, nustatant, kad 50 proc. prijungimo sąnaudų padengtų nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai jungiami prie skirstomųjų elektros tinklų. Liktų išimtis pažeidžiamų vartotojų grupei, kuri ir toliau mokėtų 20 proc. elektros įrenginių prijungimo kainos. Tik 50 proc. prijungimo sąnaudų turėtų padengti ir prijungiami gaminantys vartotojai, kurie šiuo metu dengia visas išlaidas. Tokie pakeitimai mažintų finansinę naštą ne tik tinklų operatoriams, bet ir visiems likusiems elektros energijos vartotojams, be to, skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Taip pat Nausėda siūlo imtis priemonių užtikrinant efektyvesnę skirstomųjų tinklų infrastruktūros plėtrą teritorijose, kur nėra elektros vartotojų. Tokių teritorijų elektrifikavimas ilgą laiką buvo pagal bendrą tvarką subsidijuojamas visų elektros energijos vartotojų, ir tik 2019 metais įvestas reikalavimas prieš pradedant skirstomųjų tinklų plėtrą pateikti statybas leidžiantį dokumentą. Pripažindamas verslo subjektų interesą plėtoti infrastruktūrą ir ruošti teritorijas gyvenamųjų namų ar verslo objektų statybai, Jis siūlo įteisinti elektrifikavimą neturint statybą leidžiančių dokumentų su sąlyga, kad darbų užsakovas tokiais atvejais turėtų padengti 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
Šalies vadovas viliasi, kad Elektros energetikos, Energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pataisos sudarys geresnes sąlygas verslo ir savivaldybių projektų įgyvendinimui, sumažins visiems elektros vartotojams tenkančią finansinę naštą ir skatins spartesnį skirstomųjų tinklų modernizavimą bei atsparumo didinimą.
