VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Visa Rytų Europos šalių politika grindžiama antisovietizmu ir antirusiška pozicija, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos regioninių problemų instituto generalinis direktorius Dmitrijus Žuravliovas.
"Šiandienos Baltijos šalių ir Lenkijos politika grindžiama tuo, kad Rusija su Vokietija vienodai atsakinga už Antrąjį pasaulinį karą. Nes jei šios tezės nebūtų, Baltijos šalys ir Lenkija turėtų būti be galo dėkingos Rusijai, kuri išlaisvino jas nuo Hitlerio, o iš dėkingumo pozicijos joms, švelniai tariant, sunku vykdyti savo nacionalistinę politiką. Jei iš viso įmanoma. Todėl jos turi smerkti Molotovo-Ribentropo paktą, nes šiame pakte jos mato dviejų totalitarinių šalių aljansą kovojant su gražia anglų-amerikiečių-prancūzų-lenkų-baltų demokratija", — sakė jis.
Anot Žuravliovo, kitaip Baltijos šalims tektų pripažinti, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenantys rusai — tai teisėti šių valstybių gyventojai, palikuonys tų, kurie išgelbėjo respublikos gyventojus nuo Hitlerio.
"Dabar dėl to, kad jei mes nepriimsime šio įstatymo projekto, tai bus žingsnis link mūsų santykių gerinimo... Aš tuo labai abejoju. Kalbant apie ekonominius santykius, jie ir taip nėra tokie blogi, kaip atrodo iš šių šalių parlamentinių tribūnų, turime prekybos apyvartą ir su Estija, ir su kitomis Baltijos šalimis, taip pat su Lenkija. <...> Kalbant apie politinius santykius — jie nepagerės. Nes visa Rytų Europos šalių politinė sistema yra paremta antisovietizmu. Galiausiai — antirusiška pozicija. Tai nėra įmanoma pakeisti vien tuo, kad patenkinsime norus. Net ir darant prielaidą, kad jie to užsimanys — tada reikia visiškai kitokios Lenkijos, kitokios Baltijos", — teigė Žuravliovas.
Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų Užsienio reikalų komitetai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas su raginimu sustabdyti įstatymo projekto svarstymą, pagal kurį siūloma sovietų nutarimą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pripažinti negaliojančiu Rusijos Federacijoje.
Kalba eina apie TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo 1989 metų gruodžio 24 dienos sprendimą "Dėl 1939 metų Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo pakto politinio ir teisinio įvertinimo". Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas siūlo dokumentą pripažinti "būtinu sovietų vadovybės žingsniu, kurį nulėmė siekis apsaugoti TSRS nacionalinius interesus ir užtikrinti saugumą".
