Rusija demonstruoja ginklų technologinį pranašumą daugelyje krypčių, įskaitant orbitinių sistemų integraciją su nuotolinio minavimo ir išminavimo mašinomis.
Karinio parado, skirto pergalės 1941–1945 metų Didžiajame Tėvynės kare 75-mečiui, treniruotėse tarp 24 naujausių ginklų ir technikos rūšių pirmiausia buvo pastebėtos nuotolinio vietovės minavimo ir išminavimo sistemos — "Zemledelijė" ir "Listva". Pirmoji sugeba naudojant palydovą tiksliai įrengti minas iki 15 kilometrų atstumu nuo reaktyvinės salvės taško, antroji sugeba garantuotai sunaikinti arba neutralizuoti priešo sprogstamuosius prietaisus mikrobangų spinduliuote iki 100 metrų atstumu transporto priemonės judėjimo sektoriuje. Naujausios sistemos masiškai gaminamos, ir jomis jau aprūpinami Rusijos kariuomenės padaliniai.
Techninė pažanga keičia kovinių veiksmų taktiką, jie tampa vis efektyvesni ir "nekontaktiniai". Pažangūs Rusijos gynybos pramonės kūriniai leidžia sustabdyti priešininko sausumos pajėgų judėjimą tolimose linijose — be tiesioginio padalinių kontakto, ir taip pat per atstumą likviduoti diversinius "žymeklius" — radijo bangomis kontroliuojamas minas ir fugasus.
Tikslus "Zemledelijė" smūgis
Minų užtvarai naudojami gynybinėse ir puolamosiose operacijose, siekiant sukaustyti sausumos pajėgų manevrus, sulaikyti labai judrias smogiamąsias grupuotes ar "apkloti" oro desantą (arba blokuoti jo išlaipinimą) minų laukais, sutrikdyti ryšius, sutrikdyti priešo užfrontės darbą, taip pat pridengti savo flangus ir lengvai pažeidžiamas vietas. Tuo metu svarbų vaidmenį atlieka vietovės minavimo greitis ir tikslumas.
Nuotolinis minavimas naudojant inžinerinę sistemą gali būti atliktas jau po 10 minučių po to, kai vadas priims sprendimą. Tai leis "išjungti" iš operatyvinės erdvės ir karinių veiksmų ištisus rajonus (ir priešo pozicijas). Šis minų užtvarų įrengimo būdas laikomas saugiausiu ir manevringiausiu, jis turi aukštą automatizavimo ir autonomiškumo laipsnį.
Sukurta automobilio "KamAZ" (8x8) pagrindu Rusijos inžinerinė nuotolinio minavimo sistema "Zemledelijė" yra 50-ies kamienų sviedinių paleidimo įrenginys, kuris šaudo specialiai sukurtais 122 mm sviediniais, turinčias įvairių rūšių minas (priešpėstines ir prieštankines). Naujos kartos šiuolaikiniai aukštos kokybės šaudmenys visiškai atitinka tarptautinių susitarimų dėl susinaikinimo reikalavimus. Galima įrengti "budinčias" užtvaras", kurios tam tikru metu susinaikina (arba pereina į saugųjį režimą), nesulaukus taikinių.
Raketų paleidimo įrenginys "Zemledelijė" "sėja" šaudmenis 5–15 kilometrų atstumu nuo pozicinio rajono. Dėl palydovinės navigacijos ir automatinio valdymo minos patenka tiksliai į nurodytą vietą. Autonominė sistemos meteostotis daro pataisas, atsižvelgdama į vėją. Be to, duomenų šaudymui parengimas, salvė po apskaičiuotus taškus ir transporto iškvietimas perkrovimui vyksta automatiškai. Sistema yra mobili, pasižymi aukštu pravažumu ir ilgą laiką gali veikti "atskirai". Reikšmingas vežamas kovines atsargas (reaktyviniai sviediniai transportavimo-paleidimo konteineriuose) užtikrina užtaisanti transporto priemonė ta pačia ratų baze. Kovinio naudojimo technologija numato atokumą nuo priekinio krašto, tačiau mašinų kabinos vis tiek yra apsaugotos šarvais.
Rusijos gynybos ministerija inžinerinę nuotolinio minavimo sistemą "Zemledelijė" gauna nuo 2020 metų. Tikslų įsigytų mašinų skaičiaus, pristatymų tempų ir sutarties sumą "Techmaš" neatskleidė. Apskritai Tulos tyrimų ir gamybos asociacijos "Splav" kūrinys yra gan slaptas. Informacinė medžiaga apie "Zemledelijė" pirmą kartą buvo pristatyta tarptautiniame karinės technikos forume "Armija-2016", tačiau sistemos vaizdas pirmą kartą buvo paskelbtas birželio mėnesį.
Pagrindinės NATO armijos (JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Italija) taip pat turi nuotolines aviacijos, reaktyvias, artilerijos ir inžinerines minavimo sistemas, kurios leidžia per trumpą laiką ir dideliuose plotuose sukurti minų laukus. Sprogstamųjų technologijų tobulinimas ir kova tęsiasi nenutrūkstamai. Daugelis Rusijos pasisiekimų "minų lauke" neturi analogų pasaulyje.
Kovinė mikrobangų krosnelė "Listva"
Rusijoje radioelektroniniai ginklai, pagrįsti naujais fiziniais principais, sėkmingai naudojami tiek paradinėje, tiek kovinėje rikiuotėje. Nuotolinio išminavimo mašina "Listva" gali aptikti ir susprogdinti minas ir fugasus iki 100 metrų atstumu ir padeda išvengti staigmenų iš priešo pusės. Ji buvo išbandyta Strateginės paskirties raketų pajėgose.
"Listva" pasirodė Strateginės paskirties raketų pajėgose 2017 metais, tačiau Pergalės parade dalyvavo pirmą kartą. Vienas slapčiausių Rusijos kompleksų yra skirtas sprogstamiesiems įtaisams neutralizuoti tarpžemyninių balistinių raketų mobiliųjų leidimo įrenginių maršrute.
Šarvuotoji mašina su mikrobangų bloku juda kovinio patruliavimo keliu priešais gruntinę raketų sistemą ir, moduliuojant mobiliojo ryšio signalus, susprogdina radijo bangomis valdomas minas (fugasus) šalikelėje ir nemažu atstumu nuo kelio. Nuotoliniu būdu valoma mašina gali aptikti minų sprogstamuosius įtaisus su metaliniais elementais, sunaikinti inžinerinius šaudmenis ir savadarbius sprogstamuosius įtaisus, kurių sudėtyje yra elektroniniai komponentai. Anksčiau ši technologija nebuvo naudojama, tačiau šiandien Strateginių raketų pajėgų inžinerijos padaliniai turi apie 150 nuotolinio išminavimo mašinų "Listva".
Ant šarvuoto automobilio stogo yra parabolinė antena, kuri neutralizuoja rastą miną superspinduliuote. Nukreiptas mikrobangų impulsas gali sugadinti saugiklius ir šaudmenų ryšio sistemas. Mikrobangų antenos veikimo kampas yra 90 laipsnių. Išminavimo juostos plotis — 50 metrų. Ekipažui sukurti specialūs kostiumai su įsiūtais metaliniais siūlais, kad apsaugotų karius nuo elektroninės spinduliuotės. Tikslios mašinos "Listva" savybės yra įslaptintos, tačiau, remiantis atvirų šaltinių duomenimis, ji gali aptikti minas iki 100 metrų atstumu, judėdama 15 kilometrų per valandą greičiu. Kūrėjas yra Riazanės konstruktoriaus biuras "Globus", gamintojas — Krasnodaro įrankių gamykla "Kaskad".
Pažvelgus plačiau, radioelektroniniai ginklai gali nuotoliniu būdu susprogdinti sviedinį tanko bokšte ar "užpleišyti" užtaisymo automatiką, taip pat sunaikinti priešo gyvąją jėgą priedangoje ar po žeme iki 100 metrų gylyje. Tokie ginklai gali neutralizuoti priešo techniką, nenaudojant tradicinių sunaikinimo priemonių. Mobilūs elektromagnetinės spinduliuotės generatoriai gali sugadinti priešo elektroniką dešimčių kilometrų atstumu (danguje, jūroje ir sausumoje). Tam tikro dažnio bangų nukreiptas spindulys veikia elektrinius prietaisus kaip kūjo smūgis. Kompiuteriai nustoja veikti, navigacijos sistemos praranda funkcionalumą. Impulsas sugeba sunaikinti mikroschemas fiziškai, tai yra, išlydyti.
Žodžiu, birželio 24 dieną įvyko ir technologinės Pergalės virš potencialaus priešininko paradas. Dabar Rusijoje išbandoma galingesnė nuotolinio išminavimo mašina "Gvidon".
