Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas savo Facebook paskyroje pristatė dokumentinį filmą apie Lietuvoje gyvenančių pilkųjų vilkų — stambiausių iš visų laukinių šuninių šeimos atstovų, visų naminių šunų protėvių — šeimas premjerą. Filme, kuriame panaudota Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato ir Žuvinto biosferos rezervato filmuota medžiaga, pasakojama apie vilkų šeimos sandarą, elgesio ypatumus.
Filme atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nemažai laukinių gyvūnų rūšių gyvena bendruomenėmis, tik vilkų bendruomenės išlaiko griežtą hierarchinę struktūrą, tikslių pareigų joje įstatymus, sugeba išlikti ilgalaikėmis ir svarbiomis ekosistemų dalimis. Pažymima, kad tik stiprios bendruomenės sugeba reguliuoti kitų gyvūnų rūšių populiacijas, sumedžiodamos silpniausius individus. Tokiu būdu, savo veikla vilkai prisideda prie kraštovaizdžio stabilumo išlaikymo ir saugojamų rūšių išlikimo.
Jau nuo senų laikų vilkų ir žmogaus santykis buvo prieštaringas, dažnai apipintas bauginamais gandais ir legendomis. Kai kuriose šalyse vilkai naikinami arba išnaikinti, o išnaikinus populiacijas bandoma atstatyti. Filmo kūrėjų teigimu, vilkui ir žmogui gyventi santarvėje galima tik gerai žinant vilkų biologiją, elgseną, kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip.
Vilkai kaip bendruomeniniai žvėrys gyvena šeimomis. Šeimai vadovauja alfa pora. Filme pažymima, kad dažnai sakoma, jog vilkai gyvena gaujomis, tačiau tai iš tikrųjų skirtingi dalykai, ir filmo kūrėjai atskleidžia šiuos skirtumus.
Be to, pasakojama, kaip gyvena vilkų šeima, kokią teritoriją užima, kaip kontaktuoja su kitomis vilkų šeimomis ir kaip atsiriboja nuo kitų šeimų, kad neprarastų kokio nors savo šeimos nario.
Taip pat filme pateikiama informacija apie hierarchiją vilkų šeimoje, pasakojama apie įvairių pakopų vaidmenis ir užduotis. Pažymima, kad net silpniausiems ir ligotiems nariams yra vieta šeimoje, jais rūpinasi visa šeima, jie nėra išvaromi. Įdomu ir tai, kad atsivesti jauniklių gali tik alfa pora.
Iš filmo galima sužinoti, ką vilko išvaizda sako apie jo nuotaiką, emocinę būseną.
Pateikiami ir faktai iš vilkų gyvenimo Lietuvoje. Pagrindinį vilkų mitybos racioną sudaro laukiniai žvėrys, šernai ir bebrai. Pažymima, kad Viešvilės rezervate per 20 metų iš buvusio 21 aktyvios bebravietės dabar yra likusios tik 4. Nors kai kurių išnykimui įtakos turėjo sausringos vasaros, tačiau vis tiek vilkų indėlis reguliuojant bebrų populiaciją yra neginčijamas.
Nustatyta, kad būsimo vilkų grobio specializacija yra susijusi su jaunystėje ir vaikystėje gaunamu mėsos gabalu su kailiu, kurios skonines savybes ir vizualizaciją vilkai atsimena visam gyvenimui. Todėl labai svarbu atidžiai ūkininkams saugoti naminius gyvulius, kad bent kelios vilkų kartos nesugebėtų gauti naminių gyvulių mėsos su kailiu ir jie medžiotų tik laukinius gyvūnus.
Pažymima, kad medžiojant svarbu neardyti vilkų šeimų, nes kitaip prasideda vilkų klajojimas, lengvesnio grobio ir naujos šeimos paieškos, tuo tarpu kita šeima retai priima klajūnus.
"Žinant, kad vilkų gerovė priklauso nuo stiprių šeimų, ir žinant, kad vilkus mes patys galime auklėti, akylai saugodami naminius gyvulius, mes be beprasmiškų šūvių sugebėsime pagerinti ūkininkų ir visuomenės požiūrį į vilkus", — apibendrina filmo kūrėjas.
