SEB bankas šiemet prognozuoja mažesnį ūkio nuosmukį

© Depositphotos / MNStudioВильнюс, старый город
Вильнюс, старый город - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pasak SEB banko ekonomisto, kol virusas Lietuvoje ir pasaulyje bus visiškai suvaldytas, ekonomika neveiks visu pajėgumu

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Antrąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi, SEB bankas prognozuoja, kad šalies ūkis šiemet trauksis 6,7 proc., kitais metais didės 5,4 proc., tuo tarpu 2022 metais augs 3 proc., rašo banko spaudos tarnyba.

Свинья - копилка с деньгами, архивное фото - Sputnik Lietuva
Birželį valstybės biudžetas gavo beveik 16 % mažiau pajamų nei planuota

SEB bankas priminė, kad paskutinį kartą viešai prognozė buvo atnaujinta gegužės pradžioje, kai prognozuota, kad šalies BVP šiais metais smuks 8,7 proc.

Pristatydamas antrojo šių metų ketvirčio "Lietuvos makroekonomikos apžvalgą", SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžė, kad prognozė tikslinama atsižvelgiant į naujausius pramonės, mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo duomenis. Jie liudija, kad Lietuvos visuomenė ir verslas pirmąjį COVID-19 smūgį atrėmė sėkmingiau, negu tikėtasi.

"Visi turėjome progą prisiminti pamoką: jei esi pasirengęs ekonominiam šokui, o jam ištikus — elgiesi ryžtingai, ištverti ir atsigauti yra kur kas lengviau. Iki prasidedant COVID-19 krizei Lietuvos ekonomikoje nebuvo ryškesnio disbalanso, tai padėjo neblogai atlaikyti pandemijos smūgį, o sąlygos verslui kopti iš duobės antrąją šių metų pusę yra palankios — žinoma, jei pavyks išvengti antro pandemijos protrūkio Lietuvoje", — pabrėžė Povilauskas.

Pasak jo, kol virusas Lietuvoje ir pasaulyje bus visiškai suvaldytas, ekonomika neveiks visu pajėgumu.

Vartojimas traukėsi mažiau, nei buvo baimintasi pavasarį

Pasak Povilausko, SEB bankas nuo pat koronaviruso protrūkio pradžios teigė, kad pandemijos įtaka šalies ekonomikai bus mažesnė nei daugeliui kitų euro zonos valstybių, ir ši prognozė kol kas pasitvirtina.

Dėl palyginti gero epidemiologinės krizės suvaldymo, mažesnės turizmo, automobilių gamybos sektoriaus įtakos ūkiui ir kitų veiksnių, šalies ekonomika smuks mažiau nei euro zonos. Ji, SEB grupės prognozėmis, trauksis 9 proc., o kitais metais augs 6,7 proc.

Логотип компании Amber Grid, архивное фото - Sputnik Lietuva
"Amber Grid" pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį su EIB

Lietuvos ūkiui didėti padeda atsigaunantis vidaus vartojimas, kuris balandžio ir gegužės mėnesiais traukėsi gerokai mažiau, nei buvo baiminamasi karantino pradžioje. Mažmeninės prekybos apyvarta gegužę lyginamosiomis kainomis buvo 0,6 proc. mažesnė nei prieš metus, o neįtraukiant degalų pardavimo, mažmeninė prekyba padidėjo 1,8 proc.

Tuo tarpu vartotojų lūkesčiai ir pasitikėjimo rodiklis grįžo į 2017 metų lygį, o tai geras ženklas prekes parduodančioms ir paslaugas teikiančioms įmonėms.

"Daugiausiai nerimo kelia vartojimo pokyčiai ketvirtą ketvirtį, kuris yra pats aktyviausias prekybininkams, nes žmonės, ypač nepalankiu epidemiologinės padėties atveju, gali vėl labai greitai apriboti išlaidas", — rašoma pranešime.

Povilauskas atkreipė dėmesį ir į darbo rinkos rodiklius, kurie taip pat rodo, kad pandemijos smūgį šalis sutiko neblogai — nedarbo šuolis buvo mažesnis nei baimintasi karantino pradžioje. Registruotas nedarbas Lietuvoje nuo vasario pabaigos išaugo 2,7 proc. punkto.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinis nedarbas piką pasieks metų pabaigoje, o vidutinis nedarbas bus 9,3 procento. Kitais metais jis sumažės iki 8,4 procentų.

"SEB bankas prognozuoja, kad 2020 metais vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius bus 2,5 proc. didesnis negu prieš metus, o 2021 metais augs 3,5 procentais. "Sodros" duomenys balandį ir gegužę aiškiai parodė, kad vidutinį darbo užmokestį nuo metinio smukimo gelbėjo išlikusios stabilios algos valstybės sektoriuje, priešingai negu privačiame sektoriuje. Kitų metų algų pokytis vėl priklausys ne tik nuo ekonomikos tendencijų, bet ir nuo sprendimų, kaip keisti minimalią mėnesio algą (MMA) bei valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondą. Labai tikėtina, kad, jeigu MMA kitąmet ir augs, tai minimaliu dydžiu, o valstybės sektoriaus darbuotojams teks pasitenkinti lėčiau augančiomis algomis", — rašoma pranešime.

Pabrėžiama, kad COVID-19 protrūkis didžiausią įtaką padarė energijos išteklių kainai, kuri per metus sumažėjo beveik penktadaliu. Atmetus šių išteklių pigimo įtaką, metinė infliacija liko įprastame 2,5–3 proc. intervale. SEB bankas nepakeitė ankstesnės prognozės, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc., o 2021 m. — 2,2 proc.

Pramonės nuosmukis taip pat silpnėja

Nors per pirmus penkis šių metų mėnesius pramonė smuko 5,1 proc., o apdirbamoji gamyba — 5,5 proc., atsigavimo ženklų matyti ir šioje srityje. Dalies pramonės įmonių gamybos apimtys gegužę jau buvo didesnės nei balandį, birželio pabaigoje sulėtėjo elektros vartojimo smukimas, o tai liudija, kad pramonės gamybos lėtėjimas tampa vis mažesnis. Atsitiesiant svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikai, artimiausiais mėnesiais tikėtinas mažesnis pramonės smukimas.

Vilnius - Sputnik Lietuva
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines

"Įdomiai pakito paskolų ir indėlių sumos nuo vasario pabaigos. Kredito įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms portfelis gegužės pabaigoje buvo 480 mln. eurų mažesnis negu vasario pabaigoje, bet tuo pačiu bendrovių indėliai padidėjo 530 mln. eurų. Panašu, kad verslas mažino apyvartinį kapitalą, bet kartu ir išlaikė neblogą pinigų srautą iš pagrindinės veiklos. Padėjo ir valdžios skatinimo priemonės — įmonės, taupydamos lėšas, įsiskolino valdžiai laiku nesumokėdamos jau daugiau negu pusę milijardo eurų. Taip pat sparčiai augo ir gyventojų indėliai. Visa tai, sėkmingai susitvarkius su koronaviruso problemomis, gali turėti teigiamą įtaką vartojimui ir investicijoms kitais metais", — sakė SEB banko ekonomistas.

Nacionalinio biudžeto pajamos per penkis šių metų mėnesius buvo 12,7 proc. mažesnės nei planuota ir 6,8 proc. atsiliko nuo 2019 metų lygio.

Naujienų srautas
0