VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo Facebook paskyroje pranešė, kad reaguodamas į dienraštyje "Lietuvos rytas" pasirodžiusią publikaciją "Skandalingos dušinės ant apgaulės pamatų", kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Pasak mero, publikacijoje paviešintos nei tyrimą atlikusiai Prokuratūrai, nei Savivaldybei iki šiol nežinomos aplinkybės dėl pastato, esančio Meilės al. 26, Palangoje (vadinamųjų dušinių), rekonstrukcijos teisėtumo.
"Atsižvelgdamas į tai Generalinės prokuratūros paprašiau atnaujinti tyrimą ir nustatyti, ar tikrai 2007-2009 metais savavališkai pastatyto pastato pamatai buvo sunaikinti dar iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą", — rašo Vaitkus.
Taip pat jis sakosi paprašęs, kad Generalinė prokuratūra kreiptųsi į teismo ekspertą, kad atlikus ekspertizę būtų nustatyta, ar prieš išduodant statybos leidimą buvo išlikę 6 proc. dušinių pastato, kaip nurodyta techniniame rekonstrukcijos projekte pateiktuose dokumentuose ir kuriais remiantis Palangos savivaldybė išdavė leidimą rekonstruoti pastatą.
Palangos mero teigimu, jei būtų nustatyta, kad duomenys techniniame projekte yra suklastoti ir neatitinka realios situacijos bei būtų pagrindas ginti viešąjį interesą, todėl jis Generalinės prokuratūros paprašė kreiptis į teismą dėl galimai savavališkos statybos padarinių pašalinimo — pastato Meilės al. 26 nugriovimo.
"Manau, kad šias reikšmingas ir liudytojų pateiktas naujai paaiškėjusias aplinkybes būtina įstatymų nustatyta tvarka išsamiai patikrinti, kad būtų išsklaidytos net mažiausios abejonės, jog pareigūnai ėmėsi visų veiksmų tinkamai ginti viešąjį interesą tiriant vadinamųjų dušinių rekonstrukcijos teisėtumą. Tiek visuomenė, tiek Palangos savivaldybė siekia ir tikisi, jog bus išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti, ar šis pastatas Meilės alėjoje iškilo teisėtai", — aiškina Šarūnas Vaitkus.
Pernai rugpjūčio 22 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pažeisti įstatymai, taip pat ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei įstatymų reikalavimams.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pirminis pastatas pastatytas 1975 metais. Jis 1992 metais privatizuotas, per šiuos metus ne kartą keitėsi pastato savininkai.
Pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1993 metais. Metams bėgant statinys nyko, tačiau jis visada buvo nekilnojamojo turto registre. Todėl padaryta išvada, kad šio pastato rekonstrukcija buvo galima.
