VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų slėpimo ar sunaikinimo pareikšti keturiems fiziniams bei vienam juridiniam asmeniui.
Apie tai praneša FNTT spaudos tarnyba.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Telšiuose grūdų prekyba užsiimančios įmonės direktorius galimai organizavo fiktyvius sandorius su kitų įmonių vadovais ir pateikė melagingus duomenis apie įmonės 2017–2018 metų pajamas, siekdamas išvengti beveik 100 tūkst. eurų mokesčių.
FNTT pareigūnams, pradėjusiems tirti šio verslininko veiklą, kilo įtarimų dėl jo sudaryto sandorio su kita grūdais prekiaujančia įmone, registruota Kėdainių rajone. Dokumentuose buvo užfiksuotas beveik 1,5 tūkst. tonų kviečių ir rapsų pirkimas už daugiau nei 313 tūkst. eurų, atsiskaitymas neva vykęs grynaisiais pinigais. Manoma, kad realiai toks sandoris neįvyko.
Į tyrimą atliekančių pareigūnų akiratį pateko ir Telšių įmonės direktoriaus artimas giminaitis, vadovaujantis Vilniuje įkurtai įmonei, taip pat užsiimančiai prekyba grūdais. Iš pastarosios įmonės buvo įsigyta beveik 800 tonų kviečių ir pupelių bei gintaro dirbinių už daugiau nei 428 tūkst. eurų, už prekes atsiskaitant grynaisiais pinigais. Įtariama, kad per 2017 metus sostinės įmonė gavo beveik 429 tūkst. eurų pajamų, o į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 100 tūkst. eurų mokesčių.
Tiriant šių įmonių veiklą, buvo nustatyta dar viena galimai mokesčius slėpusi įmonė, priklausanti Telšiuose registruotos įmonės direktoriaus žmonai. Įtariama, kad ši Panevėžyje registruota įmonė, vykdanti prekybą grūdais, nesumokėjo daugiau nei 20 tūkst. eurų mokesčių.
Įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ar apskaitos dokumentų slėpimo pareikšti visų 4 įmonių vadovams. Telšių įmonės vadovas taip pat kaltinamas neteisingų duomenų apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, pateikimu. Tokie pat įtarimai pareikšti ir jo vadovaujamam juridiniam asmeniui. Atliekant ikiteisminį tyrimą, areštuota turto už beveik 65 tūkst. eurų.
Už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, kai suma viršija 750 MGL, numatoma griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų slėpimą ar sunaikinimą — iki ketverių metų nelaisvės.
