VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba.
Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.
Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.
Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų.
"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.
Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.
Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai.
Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.
Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.
Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę.
Įdarbinimas padidėjo 30 proc.
Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.
Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.
Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų
Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc.
Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.
Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst., palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.
Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).
Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).
Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.
