Vienas dalykas, kai Lietuvos prezidento valdymo metus vertina ekspertai savo nuožiūra, kitas — kai jis pats juos komentuoja. Nausėda šiuo atveju surengė specialią spaudos konferenciją ir davė interviu valstybinei televizijai. Pasakė keletą svarbių dalykų.
Kokia ji — "gerovės valstybė"?
Pirmiausia, valstybės vadovas dar kartą akcentavo savo siekį realizuoti "gerovės valstybės" koncepciją. Tiesa, susidaro įspūdis, kad šitie žodžiai skambės iki Nausėdos kadencijos pabaigos, bet galiausiai niekas (išskyrus, galbūt, jį patį) nesupras, buvo šioje srityje padaryta kas nors konkretaus ar ne.
Pažymėtina, kad ir pats prezidentas pareiškė: "Žinoma, kol kas reikia gerokai užpildyti turiniu tą pačią sąvoką, ir mes stengiamės tą daryti". Bet kartu jis apibrėžė ją labai plačiai.
"Mūsų naujausi sprendimai dėl vienkartinių išmokų, dėl NPD, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl pensijų didinimo iš tikrųjų yra nukreipti gerovės valstybės link. Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad gerovės valstybės principas yra vien tiktai socialinės atskirties sprendimas arba turtingųjų ir nepasiturinčiųjų skirtumų sumažinimas. Tai ir regionų atskirties klausimas, ir mūsų švietimo pažangumas, kuriuo, deja, kol kas nelabai galime pasigirti. Tai ir funkcionuojanti sveikatos apsauga, gyventojų įtrauktis į savo šalies valdymą", — pabrėžė Nausėda.
Tai apie viską ir apie nieką, už viską, kas gerai. O norėtųsi konkretesnių formuluočių ir veiksmų. Tam tikri yra, bet norisi, kad jų būtų dar daugiau, kitaip bet ką galima įvertinti kaip žingsnį "gerovės valstybės" link.
Pavyzdžiui, jeigu pavyktų pasiekti, kad pensijos būtų ne mažesnės nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (dabar apie 900 eurų "į rankas"), apie ką kalbėjo prezidentas, galima būtų pasakyti, kad kažkas svarbaus tikrai padaryta (šiandien pensijos Lietuvoje sudaro apie 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu ES vidurkis — 61 proc.).
Apskritai, pažymėtina, kad Nausėda tvirtai "įsikabino" į "gerovės valstybės" tikslą ir stengiasi jį realizuoti. Ne viskas pavyksta, bet ir prezidentas tik kelio pradžioje. Tad duokime jam laiko. Ypač norisi, kad būtų daugiau pasiekta korupcijos užkardymo srityje, kas, anot, prezidento, yra jo prioritetas.
Kartu reikia pripažinti, kad daug kas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės, su kuriais Nausėdos santykiai buvo permainingi. Kaip bus toliau?
Principingas konstruktyvumas?
Prezidento teigimu, per metus jam daug kas atsiskleidė ir jis padarė daug išvadų apie Lietuvos vidaus politiką, geriau išmoko skirti deklaracijas ir pažadus nuo darbų. "Oda pastorėjo", — prasmingai pajuokavo valstybės vadovas.
Ryškiausiu jo konfliktu su Seimu ir Vyriausybės vadovu tapo situacija su susisiekimo ministru. Nausėdos teigimu, politinė moralė negali būti aukojama koalicijos tvirtumo vardan, ką, pasak jo, padarė premjeras. Tačiau jis tikisi, kad ateityje ministras pirmininkas (dabartinis ar naujas) taps jam labiau parama nei atsvara.
Kaip tai pasiekti? Nausėda pabrėžė, kad jis yra konstruktyvus, dialogo ir kompromiso siekiantis politikas. Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie savo veiksmus po Seimo rinkimų, formuojant Vyriausybę, pažymėjo: "Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje".
Viena vertus, prezidentą galima suprasti — jis nenori, kad dar kartą atsitiktų kažkas panašaus į tai, kas įvyko susisiekimo ministro atveju. Kartu jis jau parodė, kad gali surasti bendrą kalbą su Seimo dauguma bei Vyriausybe. Bet kaip jis ketina derinti konstruktyvumą su didesniu principingumu, neaišku, tuo labiau, kad gali tekti vėl turėti reikalų su Ramūnu Karbauskiu, kuriam dažnai tik jo nuomonė ir yra teisinga.
Lietuvos, atrodo, laukia sudėtingas ministrų kabineto formavimo procesas, kuriame niekas nenorės nusileisti.
Kam sudėtingai, jeigu galima paprastai?
Užsienio politika yra pagrindinė Lietuvos prezidento atsakomybės sritis, bet akivaizdu, kad vidaus politika jam yra svarbesnė.
Tarptautinėje arenoje jis jau sudėliojo prioritetus — JAV, NATO (įskaitant 2,5 proc. BVP skyrimą gynybos reikmėms), Lenkija. O iš Briuselio Nausėda nori gauti kiek įmanoma daugiau pinigų, formuojant naują ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą ir skirstant jos paramą kovai su koronaviruso pasekmėmis.
Tai taps svarbiu jo veiklos įvertinimo kriterijumi, ir jeigu daug gauti nepavyks, Lietuva galės kaltinti tik save, nes "mylėti" JAV ir Lenkiją, bet reikalauti pinigų iš Vokietijos ir Prancūzijos yra sudėtinga.
Kartu Nausėda tikisi Europos Komisijos pagalbos, bandant susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės produkcijos įsigijimo. Faktas tas, kad Lietuva šiuo atveju pati įstūmė save į kvailą padėtį ir dar sugebėjo sugadinti santykius su Ryga ir Talinu. Dabar bando įpainioti į tai Briuselį, kad po to būtų lengviau pasiteisinti.
Taip pat greitai gali baigtis atnaujintas Vilniaus dialogas su Minsku. Kaip pareiškė Nausėda: "Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais, tuomet turėsime konstatuoti padėtį tokią, kokioje ji yra, ir pasakyti, kad mums tai yra nepriimtina ir gilinti bendradarbiavimą su tokia valstybe mes neturime nei moralės, nei kitokios teisės". Neilgai muzika grojo.
Apskritai, susidaro įspūdis, kad užsienio politika nėra Nausėdos stiprioji pusė ir labai įdomus jam dalykas. Todėl šioje srityje prezidentas bando eiti paprasčiausiu keliu, kuris dažnai nėra efektyvus, ir aktyviau elgiasi tik ten, kur jaučia galimybę ką nors padaryti. Todėl jis, pavyzdžiui, nevargina savęs klausimu dėl blogų transatlantinių santykių perspektyvų ir kaip ekonomistas skiria didesnį dėmesį ES biudžeto formavimui. Bet problema ta, kad tie dalykai yra susiję, ir ekonomika Briuselyje neatskiriama nuo politikos.
Belieka tikėtis, kad gyvenimas privers Lietuvos prezidentą tapti įvairiapusiškesniu ir lankstesniu tarptautinėje arenoje.
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad per pirmuosius metus Nausėda kaip politinis naujokas nežlugo. Buvo nesėkmių ir klaidų, bet jis stengiasi mokytis. Bus įdomu stebėti, ką jis darys toliau (ypač šalies viduje) ir kaip susigyvens su "švytuoklės principu".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
