VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Europos Komisija paskelbė Europos Sąjungos teisingumo sistemos vertinimo rezultatų suvestinę, kurioje Lietuvos teismai sulaukė aukšto įvertinimo.
Suvestinėje, kurioje pateikiami 2012–2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvos teismai Europoje išnagrinėja daugiausiai civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai.
Be to, pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas — vienas žemiausių ES. Skelbiamos suvestinės duomenimis, Lietuvoje jau antrus metus pastebimas neišnagrinėtų bylų likučio mažėjimas.
Aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš EK pusės nepritarė buvusi teisėja ir buvusi Seimo narė Neringa Venckienė.
"Kažin, ar Europos Sąjunga žino apie teisėjų korupcijos bylą Lietuvoje? Kad aukščiausio lygio teisėjams: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų pareikšti kaltinimai kyšininkavimu? Kad kyšiai už vieną bylą siekia 100 000 eurų?" — savo Facebook paskyroje parašė ji.
Korupcijos skandalas
Pernai Lietuvoje kilo skandalas dėl atskleisto korupcijos tinklo teismų sistemoje.
Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Tarp jų buvo trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai — Viktoras Kazys, Konstantinas Gurinas, Valdimaras Bavėjanas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis ir kiti. Įtarimai dėl korupcinės veikos pareikšti ir keliems advokatams.
Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.
Visuomenės vertinimas
Be to, į EK suvestinę buvo įtraukti ir 2020 metų Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos, skirtos visuomenės suvokimui apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą ištirti, duomenys. Respondentų, sutinkančių su teiginiu, kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, skaičius Lietuvoje siekia 50 proc.
"Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas, — taip mano beveik 30 proc. respondentų", — teigiama pranešime.
Suvestinėje matyti, kad aukščiausias pasitikėjimo rodiklis nustatytas Danijoje, Suomijoje ir Austrijoje — čia teisėjų nepriklausomumu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.
