Maskva, liepos 16 — Sputnik. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nepaisant galimybės reikalauti neutralaus naujos šalies statuso, savo Telegram kanale sakė Rusijos Federacijos tarybos Informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komiteto vadovas Aleksejus Puškovas.
Tokiu būdu jis pakomentavo oficialiojo Vokietijos vyriausybės atstovo Steffen'o Seibert'o žinutę "Twitter", kurioje politikas papasakojo, kaip prieš 30 metų, liepos 15 dieną, per susitikimą su Vokietijos vadovybe Archyze, Gorbačiovas pritarė suvienytos Vokietijos narystei Šiaurės Atlanto aljanse.
Be to, Puškovas prisiminė, kad TSRS prezidentas įsakė iki 1994 metų išvesti iš Vokietijos teritorijos sovietų kariuomenę. Rusijos senatorius mano, kad Vokietijos valdžia laukė Gorbačiovo reakcijos, nes "daug kas priklausė nuo Maskvos".
"Gorbačiovas galėjo bent jau išsakyti sąlygas, jau neminint, kad jis galėjo priešintis ir pareikalauti neutralaus naujosios Vokietijos statuso. Tačiau jis jau žengė geopolitinės kapituliacijos keliu ir, matyt, labiau buvo suinteresuotas Nobelio taikos premija nei nacionaliniais šalies interesais", — cituoja Puškovą RIA Novosti.
Jis pridūrė, kad 1990 metų spalio 15 dieną, netrukus po sutikimo dėl vieningos Vokietijos narystės NATO, TSRS prezidentas gavo "geidžiamą apdovanojimą už nuopelnus Vakarų aljansui".
Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi 1985 metų kovo mėnesį. Jam atėjus į valdžią TSRS, prasidėjo demokratizacijos procesas, vadinamas "perestroika", kurio rezultatas buvo totalitarinio režimo TSRS žlugimas.
1990 metais valdžia iš TSKP perėjo Liaudies deputatų kongresui — pirmajam istorijoje sovietų parlamentui, išrinktam laisvųjų demokratinių rinkimų metu. 1990 metų kovo 15 dienos suvažiavime Gorbačiovas buvo išrinktas prezidentu. "Perestroikos" varomoji jėga buvo "atvirumas" ("glasnost") ir "pertvarka" ("perestroika"). Buvo sukurta ekonomikos perkėlimo į socialiai orientuotą rinką programa.
Gorbačiovas pradėjo naują liniją tarptautiniuose santykiuose. Jis vykdė įtampos mažinimo politiką remdamasis savo suformuluotais "naujojo mąstymo" principais.
Todėl 1985–1991 metais Vakarų ir TSRS santykiuose įvyko radikalus lūžis, kuris priešus pavertė partneriais. Pripažinus Michailo Gorbačiovo, kaip išskirtinio reformatoriaus ir diplomato, pakeitusio TSRS santykius su Vakarų šalimis, nuopelnus, jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.
1990 metų spalio 15 dienos Nobelio komiteto pareiškime teigiama, kad premija buvo paskirta Gorbačiovui už jo "lyderiavimą taikos procese, kuris apima svarbią tarptautinės bendruomenės gyvenimo dalį".
