VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje atkreipė Europos lyderių dėmesį į pastaruoju metu suaktyvėjusią istorinio revizionizmo tendenciją. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
"Istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas. Vertiname šiuos veiksmus kaip tiesiogiai nukreiptus prieš Lietuvos ir kitų ES šalių suverenitetą ir nepriklausomybę", — sakė jis.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusijos priimti Konstitucijos papildymai, ginantys "istorinę tiesą", pastangos reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus bei Rusijos prezidento Vladimiro Putino vieši pasisakymai kvestionuoja Baltijos šalių teritorinį vientisumą ir "okupacijos" faktą.
Įžanginėje kalboje prezidentas teigė, kad "Rusijos pastangos klastoti istoriją" yra vertos visų ES šalių ir institucijų dėmesio bei vieningo atsako.
Nausėda pridūrė, kad "Rusijos pastangos dalinti pasaulį į įtakos sferas" niekaip nesuderinamos su demokratinėmis Vakarų Europos vertybėmis.
Šalies vadovas "informacines Rusijos atakas" įvardijo kaip "grėsmę Lietuvos valstybingumui" ir priminė Europos Parlamento rezoliuciją, priimtą Antrojo pasaulinio karo 80-ųjų metinių proga. Joje kreipiamasi į Europos Komisiją, įpareigojant imtis lyderystės ir vieningų veiksmų, atsakant Rusijai dėl "istorinių faktų klastojimo".
Prezidento teigimu, istorinis revizionizmas grėsme valstybingumui nenusileidžia kitoms hibridinėms grėsmėms, tokioms kaip šalia Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė, kelianti pavojų ES piliečių saugumui.
"Astravo atominė elektrinė yra geopolitinės įtakos įrankis, kurios skubotas ir neatsakingas paleidimas branduolinės saugos ir savo, ir kaimyninių šalių piliečių sąskaita tik dar kartą parodo tikruosius tikslus. Turime išlikti vieningi, nuoseklūs — jokių nuolaidų projektams, nesuderinamiems su ES piliečių saugumu", — sakė šalies vadovas.
Po prezidento įžanginio žodžio prasidėjo derybos dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo.
Istorijos perrašymo kursas
Lietuvoje aštriai kritikuojamas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigiant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą".
Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobinę politiką ir kritikuoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.
Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą pažymėjo, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui.
Neseniai Putinas paskelbė straipsnį pavadinimu "75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį". Rusijos prezidentas išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Jis taip pat paragino partnerius išsaugoti istorinę tiesą, pagrįstą faktais, ir kritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.
Tuo tarpu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia šeštajame dešimtmetyje, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sudarytas siekiant išvengti karo.
