VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. JAV naudojasi išgalvotais pretekstais, kad galėtų išeiti iš Atviro dangaus sutarties (ADS), sakė penktadienį Nacionalinio branduolinio pavojaus mažinimo centro vadovas Sergejus Ryžkovas. Apie tai praneša RIA Novosti.
"2020 metų gegužės 22 dieną Vašingtonas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties po šešių mėnesių. Tezė apie tariamus Rusijos pažeidimus buvo naudojama kaip pasiteisinimas. Šis JAV vyriausybės pareiškimas nesulaukė plataus palaikymo net pačiose JAV," — sakė Ryžkovas interviu laikraščiui "Krasnaja Zvezda".
Jis priminė, kad padėtis sutarties atžvilgiu pradėjo blogėti nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, kai Rusija pagal susitarimą stebėjimo skrydžiams pradėjo naudotis "An-30B" stebėjimo lėktuvais su nauja skaitmenine stebėjimo įranga.
Padėtis dar labiau pablogėjo po sėkmingo Rusijos "Tu-154MLK-1" orlaivių sertifikavimo 2016 metais ir "Tu-214ON" tarptautinio sertifikavimo 2018 metais. Pirmasis stebėjimo skrydis su vidaus skaitmeninės stebėjimo įranga virš JAV teritorijos 2017 metų rudenį dar labiau paskatino sutarties priešininkus. Tapo akivaizdu, kad ADS diegdami pažangias technologijas, mes maždaug šešeriais – septyneriais metais lenkiame savo partnerius", — sakė branduolinio pavojaus mažinimo nacionalinio centro vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad JAV ir jos sąjungininkai nepagrįstai laiko 500 kilometrų ribą, kurią Rusijos šalis nustatė skrydžiams virš Kaliningrado srities, neteisėta.
"Šis regionas ypač domina JAV ir NATO, kurie mano, kad pastaraisiais metais Rusija ten suaktyvino savo karinę veiklą. Maskva buvo priversta imtis sutartyje numatytų priemonių po to, kai kelios Vakarų šalys sukūrė tokias sąlygas savo chaotiškiems skrydžiams pagal sutartį. Dėl to ilgą laiką reikėjo blokuoti visą įprastą civilinį ir komercinį oro eismą regione", — teigė Ryžkovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad JAV ir jos sąjungininkai laiko pažeidimu, kad Rusija atsisako užsienio šalių skristi dešimties kilometrų ruože prie sienos su Abchazija ir Pietų Osetija.
"Rusijos pusė remiasi susitarimo išlyga, pagal kurią "skrydžiai vykdomi ne arčiau kaip dešimt kilometrų nuo valstybės, kuri nėra jos šalis, sienos". Rusija pripažįsta Abchaziją ir Pietų Osetiją kaip nepriklausomas valstybes, tačiau Tbilisis, Vašingtonas ir kitos NATO narės — ne. Rusija siūlo leisti vykdyti skrydžius dešimties kilometrų zonoje, jei Gruzija leistų inspektoriams iš Rusijos skristi per jos teritoriją. Tačiau oficialus Tbilisis blokuoja Rusijos pasiūlymą", — teigė Ryžkovas.
Praėjusiais metais Vašingtonas pateikė naują pretenziją, kurios pagrindas buvo 2019 metų rugsėjo mėnesį įvykęs prieštaringai vertinamas incidentas pratybų "Centras 2019" metu, kuriose taip pat dalyvavo užsienio kontingentai iš CSTO valstybių narių, Kinijos, Indijos ir Pakistano.
"JAV paprašė leidimo skristi aplink teritoriją, tačiau saugumo sumetimais Rusijos pusė buvo priversta apriboti antrąją amerikiečių stebėjimo skrydžio dalį, kuri sutapo su aktyviu pratybų etapu, kuriame dalyvavo koviniai ir transporto orlaiviai", — teigė Ryžkovas.
Jis patikslino, kad Amerikos inspektoriams buvo pasiūlytos įvairios galimybės išeiti iš situacijos, įskaitant antrosios misijos dalies vykdymą kitą dieną ir tuo pačiu padidinantį bendrą stebėjimo laiką, "vis dėlto mūsų pasiūlymai buvo ignoruojami, o galiausiai Vašingtonas apkaltino Maskvą dar vienu " šiurkščiu sutarties pažeidimu".
"Mes turime žymiai daugiau nusiskundimų amerikiečių atžvilgiu Apie juos kalbėjome konferencijoje, vykusioje ESBO, 2020 metų liepos 6 dieną, kad būtų aptartos JAV pasitraukimo iš sutarties pasekmės. Mūsų pranešime buvo kalbama apie draudimą Rusijos lėktuvui stebėti JAV teritoriją, draudimą stebėti salų teritorijas ir sudarytą tokį Rusijos lėktuvų skrydžių režimą, kai įgula dirba 14-18 valandų", — teigė Ryžkovas.
