Tikriausiai, jei Donaldas Trampas laimės rinkimus, jis bus naudojamas kaip pretekstas arba apkaltai, arba (labiau tikėtina) atsisakyti pripažinti rinkimų rezultatus ir organizuoti valdžios užgrobimą jėga. Džoe Baidenas — su nuoroda į Amerikos specialiųjų tarnybų duomenis — pareiškė, kad "rusai bando atimti iš mūsų rinkimų proceso teisėtumą", rašo savo medžiagoje RIA Novosti autorius Ivanas Danilovas.
Tačiau rusai ne vieninteliai kaltinami nusikaltimais, kurie tariamai bus padaryti prieš Amerikos demokratiją. Džo Baidenas, vėl gi su nuoroda į Amerikos specialiųjų tarnybų informaciją, kurią jis gauna, patikslino, kad "Kinija ir kiti taip pat dalyvauja veiksmuose, kurių tikslas — priversti mus prarasti pasitikėjimą (rinkimų — Sputnik) rezultatais".
Verta pažymėti, kad šis pareiškimas gali būti padarytas ne tik ir ne tiek Trampo pergalės atvejui, tiek ir ruošiantis masiniam ir precedento neturinčiam rinkimų falsifikavimui paties Baideno naudai. Jei Trampas nepripažins oficialių rezultatų, o jo komanda pagaus falsifikatorius už ranką, atkreips dėmesį į balsavimo biuletenių įmetimą ir masinį balsų, paduotų paštu, falsifikavimą, tada Baideno būstinė turės parengtą atsakymą į visus kaltinimus. Šis atsakymas bus toks, kad visos įrodytos falsifikacijos yra tik "rusų" (taip pat Kinijos ir kai kurių "kitų" jėgų) padarytos provokacijos, kuriomis siekiama diskredituoti rinkimų rezultatus siekiant pilietinio karo JAV arba išlaikyti esamą valdžią.
Tai gana žeminančiai šaliai, kuri save laiko pasaulio hegemonu, tačiau labai tikėtina, kad rinkimų rezultatas bus nustatomas arba tiesiog mūšio lauke, arba kaip dalis administracinės kovos dėl JAV federalinės pašto tarnybos kontrolės. Reikalas tas, kad Baideno būstinė epidemijos pretekstu reikalauja, kad rinkimai vyktų "nuotoliniu formatu", tai yra, naudojant balsavimą paštu, o Trampas teigia, kad būtent balsavimas paštu bus naudojamas rezultatų klastojimui.
Tai gali skambėti neįtikėtinai, tačiau dabar net oficialiuose kandidatų ir ekspertinės analitikos pranešimuose žiniasklaidos priemonėse, tokiose kaip "Associated Press", klausimas, kas kontroliuos paštą rinkimų dieną ir ar Trampas sugebės atimti iš pašto tarnybos biudžetinį finansavimą, kad sužlugdytų "nuotolinį balsavimą", svarstomas kaip beveik pagrindinė priešrinkiminė tema. O kandidatas iš demokratų partijos atvirai sako, kad galimybė sužlugdyti balsavimą paštu atima jam miegą. Galima manyti, kad jei Baltiesiems rūmams iš tikrųjų pavyks sužlugdyti masinį "pašto biuletenių" naudojimą (arba įmetimą), tada vėl dėl to kalti bus paslaptingieji "rusai", apie kuriuos Baidenas neva perskaitė CŽV ar FTB ataskaitose.
Gali kilti normalus klausimas: o iš kur buvęs JAV viceprezidentas turi prieigą prie slapčiausių Amerikos specialiųjų tarnybų duomenų? Vašingtono įslaptintos informacijos platinimo sistema numato gana keistą schemą, pagal kurią abiejų sisteminių partijų kandidatai pradeda gauti tokio pobūdžio ataskaitas prieš rinkimus. Problema ta, kad formaliu požiūriu Baidenas (ir tai pastebi Amerikos žiniasklaida) dar nėra oficialus kandidatas iš Demokratų partijos, taigi, jei specialiosios tarnybos iš tiesų atskleidžia jam tam tikrą informaciją, tada visiškai įmanoma, kad jis gauna šią medžiagą pažeisdamas įstatymus. Tačiau, bendro chaoso ir visų galimų padorumo normų pažeidimo Amerikos politiniame gyvenime fone vargu ar tai ką nors rūpins. Nepaisant to, bus įdomu pamatyti oficialią CŽV ir FTB reakciją, kurie neišvengiamai susidurs su būtinumu atvirai pasikalbėti su spauda ir visuomene, jau nekalbant apie Trampo rinkimų kampanijos štabu. Ir bus dvigubai įdomu pamatyti, kas nutiks, jei Amerikos žvalgybos bendruomenės atstovai paskelbs (spaudžiant Baltiesiems rūmams), kad Baidenas tiesiog meluoja. Tai, žinima, mažai tikėtinas, tačiau įmanomas scenarijus.
Dar prieš tai, kai Baidenas įmetė "informaciją iš žvalgybos" apie dar vieną "rusų sąmokslą", Hilari Klinton Amerikos televizijoje pareiškė, kad Trampas gali atsisakyti pripažinti rinkimų rezultatus ir atsisakyti savanoriškai palikti Baltuosius rūmus. Ji taip pat paragino iš anksto pasiruošti šiam scenarijui, nors ir nedetalizavo, ką tiksliai reiškia šis pasiruošimas.
Tačiau, atsižvelgiant į didelę kruvinų valstybės perversmų, užmaskuotų kaip "liaudies valios pareiškimas gatvėje", patirtį, galima drąsiai daryti prielaidą, kad kalbama apie politinių oponentų pašalinimą naudojant jėga, taip pat jų šeimos narių ir eilinių Respublikonų partijos rėmėjų, nenorinčių taikstytis su Klinton komandos valdžios uzurpavimu, likvidavimą. Šis vertinimas gali atrodyti ekstremalus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Demokratų partija panaudojo visas savo žiniasklaidos mašinos jėgas, siekdama išplėsti savo rėmėjuose didžiausią neapykantą ne tik rusams, bet ir Donaldo Trampo rėmėjams, kuriuos Klinton pati viešai žemino rinkimų kampanijos metu, "Ukrainos scenarijus" gali būti įgyvendintas jau ne Kijeve, o Vašingtone.
"Nežinomų snaiperių" komandą, kad sukurtų "demokratinį dangiškąjį šimtuką", amerikiečių spalvotų revoliucijų režisieriai suras be problemų, o diskursas apie "pavogtą žmonių pasirinkimą" rengiamas iš anksto. Taip pat iš anksto nustatomas išorinio priešo įvaizdis, be to, dėl visa ko, jis aprašytas kiek įmanoma plačiau: kaltinimai jau pateikti "rusams" ir Kinijai. Politine prasme galima pasakyti, kad ant Amerikos politikos teatro scenos sienos jau pakabintas ne vienas šautuvas, o visas arsenalas, paruoštas, greičiausiai, iššaudyti galutiniame rinkimų dramos akte, o pati drama gali virsti tikra kruvina tragedija.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
