Kokia šiandien diena: liepos 20-osios šventės

© Depositphotos.com / AfotoeuРека Неман в Каунасе
Река Неман в Каунасе - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Nuo senų laikų Lietuvoje liepos 20 dieną buvo švenčiama dievo Perkūno šventė, taip pat šią dieną minima Tarptautinė šachmatų diena

Liepos 20 yra 201-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 202-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 164 dienos.

Šią dieną minima Tarptautinė šachmatų diena. Ji švenčiama nuo 1966 metų Pasaulinės šachmatų federacijos FIDE sprendimu. Šachmatai — labai senas žaidimas. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žaidimui apie 2000 metų. Šachmatai atsirado Indijoje. "Šach-mat" reiškia "valdovas mirė".

Pasaulyje šachmatai paplito per pastaruosius du šimtmečius. Filidoro laikais (XVIII amžius) šachmatų centru tapo Paryžius ir Londonas. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos šachmatininkai pradėjo rengti tarpusavyje turnyrus.

XIX a. metais susiformavo dar keli šachmatų centrai: Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje-Vengrijoje. XIX a. šachmatai išplito po visą Europą. Šiais laikais šachmatais žaidžiama beveik kiekvienoje pasaulio šalyje.

Lietuvoje šachmatais pradėta žaisti apie XVII a. Tuomet tarpusavyje rungtyniavo Lietuvos didikai. 1887 metais Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį).

Šiuo metu Lietuvos šachmatų meistrai gerai žinomi ir lenkia Europos šachmatų žaidėjus. Žymiausi Lietuvos didmeistriai: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas Mališauskas, Darius Ruželė, Šarūnas Šulskis, Viktorija Čmilytė, Dagnė Čiukšytė.

Be to, šią dieną minima Perkūno, Šv. Elijaus debesų valdytojo diena.

Nuo senų laikų Lietuvoje liepos 20 dieną buvo švenčiama dievo Perkūno šventė, kuri krikščionybės laikais buvo sutapatinta su šv. Elijaus švente.

Šią dieną žmonės aukojo Perkūnui jaučius, žirgus. Buvo manoma, kad dievas Perkūnas savo valią ir galią apreiškia griausdamas. Žmonės melsdavosi Perkūnui, kad būtų geras oras dirbant rugiapjūtės darbus, vykstant į kelionę; kad Perkūnas saugotų augaliją ir gyvulius. Kad Perkūnas nenutrenktų, namus žmonės apkaišydavo eglės ir žilvičio šakomis. Deginant šias šakeles buvo tarsi smilkomi debesys. Per audrą žmonės prašydavo Perkūno apsaugoti nuo nelaimės, degindavo vaškines žvakes.

Buvo manoma, kad jei Perkūnas nutrenkia žmogų, tas žmogus bus paimtas pas dievus, taigi, tokia mirtis buvo aukštinama.

Įvedus krikščionybę, Perkūno šventė sutapatinta su Šv. Elijaus varduvėmis. Biblijoje rašoma apie pranašą Eliją, kuris kovojo su stabmeldyste ir už tai buvo persekiojamas. Nusivylęs ir pavargęs nuo persekiojimų jis ėmė maldauti Dievo, kad šis pasiimtų jį pas save, t. y. nužudytų. Tačiau Dievas nuvedė jį ant Sinajaus kalno (to paties, kur Mozei buvo perduota 10 Dievo įsakymų) ir parodė savo galią: stiprų vėją, žemės drebėjimą, ugnį. Čia pranašas dar stipriau įtikėjo Dievą, esantį ne tik galinguose gamtos reiškiniuose, bet ir visiškoje tyloje. Šis išgyvenimas suteikė pranašui daugiau jėgų tęsti savo misiją.

Remiantis šia istorija, žmonės šv. Eliją pradėjo laikyti debesų valdytoju, sugebėjusiu atsilaikyti prieš gamtos stichijas.

Ši diena istorijoje

1959 metais statant Kauno hidroelektrinę buvo užtvenktas Nemunas. Dėl to susidarė 63,5 kv. km ploto vandens saugykla — Kauno marios. Iš marių užlietos teritorijos iškeldintos 45 gyvenvietės, tarp jų — ir Rumšiškių miestelis.

Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Įdomu, kad dar Nepriklausomos Lietuvos valdžia buvo parengusi didžiulį Lietuvos elektrifikacijos planą, pagal kurį iki 1943 metų būtų buvę atlikti pirmieji darbai Nemuno vandens jėgai išnaudoti. Deja, tam sutrukdė prasidėjęs karas.

Šią dieną savo vardadienius mini Alvyda, Alvydas, Česlovas, Jeronimas, Vismantas, Vismantė, Elijas.

Naujienų srautas
0