VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Darbo rinkoje konkurencija labai didelė, o darbdaviai vis dažniau dairosi darbuotojų, mokančių kaimyninių šalių kalbas, tokias kaip lenkų ar rusų. Tokią tendenciją patvirtina tiek verslo organizacijų, tiek Vilniaus universiteto (VU) atstovai.
VU atstovai pabrėžia, kad į rusų ir lenkų filologijos absolventus dėmesį atkreipė ir verslo organizacijų atstovai, mat pajuto trūkstant darbuotojų, kurie ne tik puikiai moka rusų ar lenkų kalbas, bet ir gerai išmano kultūrinius Rusijos ar Lenkijos ir Lietuvos istorinių santykių subtilumus.
"Pasklaidžius skelbimus darbo paieškos ir pasiūlos portaluose išryškėja tokios tendencijos: savaime aišku, visi darbdaviai ieško laisvai angliškai kalbančių žmonių, tačiau antroje vietoje yra rusų kalbos mokėjimo reikalavimas — tokių skelbimų yra daugiau nei 20 procentų", — sako VU Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros vedėjas doc. Pavelas Lavrinecas.
Kaip pažymi Lavrinecas, ypač plačios galimybės atsiveria absolventams, baigusiems rusų filologiją VU, besidairantiems darbo turizmo sektoriuje. Iki karantino didžiąją dalį į Lietuvą atvykstančių turistų sudarė keliautojai iš Rusijos ir Baltarusijos ir jų skaičius nuolat augo.
"Turizmas — galingas indėlis į Lietuvos ekonomiką. Turizmo sektorių sudaro ne tik apgyvendinimo, bet ir maitinimo, ir transporto paslaugos, ir muziejai, ir gidai ir dar daugybė dalykų. Tam, kad keliautojai atvyktų ir liktų daugiau nei vienai nakvynei, ir dar ne kartą grįžtų, reikia itin aukštos kokybės paslaugų, taip pat informacijos ir bendravimo jų gimtąja kalba", — pabrėžia jis.
Pasak Lavrineco, darbuotojų, mokančių rusų kalbą, stygių jaučia ne tik tarptautinės verslo ar turizmo organizacijos, bet ir Užsienio reikalų ministerija.
Pasak doc. Lavrineco, tai savo interviu minėjo tiek buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, tiek Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas.
