Rusijos ambasadorius iškviestas į Estijos URM

© Sputnik / Денис ГрабусовRusijos ambasada Taline
Rusijos ambasada Taline - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Ketvirtadienį Rusijos ambasada Taline paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento komentarą, susijusį su Latvijos, Lietuvos ir Estijos įstojimo į TSRS 80-osiomis metinėmis

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Estijoje Aleksandras Petrovas buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją dėl publikacijų apie savanorišką Baltijos šalių įstojimą į TSRS, praneša RIA Novosti.

Pasak Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, "Rusijos ambasada Taline savo viešuose pareiškimuose ne kartą pabrėžė, kad Estija prie TSRS prisijungė savanoriškai".

"Panašūs vieši pareiškimai jokiu būdu nėra naudingi dvišaliams santykiams. Šiandien daviau nurodymą iškviesti Rusijos ambasadorių ir išreikšti atitinkamą protestą", — per spaudos konferenciją kalbėjo Reinsalu.

Ministras taip pat pažymėjo, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad Latvija, Lietuva ir Estija į TSRS sudėtį įėjo dvišalio susitarimo pagrindu. Reinsalu atmetė šį pareiškimą ir teigė, kad jis "neatitinka istorinių faktų".

Здание Министерства иностранных дел России на Смоленской-Сенной площади в Москве - Sputnik Lietuva
Rusijos URM priminė Hitlerio planus paversti Baltijos šalis "žaliavos priedėliu"

Rusijos ambasada patvirtino, kad Petrovas buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją.

Ketvirtadienį Rusijos ambasada Taline paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento komentarą, susijusį su Latvijos, Lietuvos ir Estijos įstojimo į TSRS 80-osiomis metinėmis. Jame pažymėta, kad Rusijos pozicija šiuo klausimu yra gerai žinoma ir grindžiama objektyviu to meto istorinių realijų vertinimu bei patikrintais šių įvykių vertinimais.

"Esant realiai grėsmei, jog Baltijos šalys bus panaudotos kaip fašistinės Vokietijos placdarmas užpulti TSRS, 1940 metų birželį Maskva buvo priversta įvesti papildomas pajėgas į Latviją, Lietuvą ir Estiją (be jau ten dislokuotų kontingentų pagal 1939 metų savitarpio pagalbos sutartis). Šis žingsnis, atliktas pritarus Baltijos šalių vadovybėms, savaime nereiškė, kad jų teritorijose suverenitetas pereina Sovietų Sąjungai, ir buvo teisėtas", — teigiama pranešime.

Kaip pažymėjo Užsienio reikalų ministerija, vėlesnis Baltijos šalių įsitraukimas į TSRS sudėtį taip pat nebuvo vienašališkas ir įvyko abipusiu sutikimu. Pareiškime pabrėžiama, kad tuo metu Sovietų Sąjunga buvo vertinama kaip vienintelė valdžia, galinti atsispirti nacistinės Vokietijos agresijai.

Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad 1944–1945 metais Baltijos šalių tautos ir kiti europiečiai buvo išgelbėti tūkstančių sovietų karių gyvybių sąskaita. Be to, daugybė lietuvių, latvių ir estų kovojo juos išlaisvinusios Raudonosios armijos sudėtyje.

Naujienų srautas
0