ULAC vadovas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė mirtingumą ES

© Sputnik / Алексей Майшев / Pereiti prie nuotraukų bankoCOVID-19
COVID-19 - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Statistika rodo, kad pirmaisiais COVID-19 pandemijos mėnesiais Europoje išaugo mirtingumas, ypač tarp pagyvenusių žmonių

VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas pasidalino tyrimu, kuris atskleidė, kaip pasikeitė mirtingumo rodikliai ES šalyse, prasidėjus koronaviruso pandemijai.

Čaplinskas savo Facebook paskyroje cituoja naujo "Eurosurveillance" numerio straipsnį, kuriame teigiama, kad pirmaisiais COVID-19 pandemijos mėnesiais Europoje išaugo mirtingumas. 

Europos gyventojų perteklinio mirtingumo stebėsenos visuomenės sveikatos tikslais tinklas ("EuroMOMO") stebėjo savaitinį mirtingumą dėl visų priežasčių daugumoje (24) Europos šalių. Duomenų analizė (Lietuvos duomenų šioje apžvalgoje nėra) rodo išaugusį mirtingumą, palyginti su tuo pačiu ankstesnių 4 metų laikotarpiu. 

"Europos gyventojų mirtingumas ypač išaugo ≥ 65 m. amžiaus žmonių grupėje (91 proc. visų perteklinių mirčių). 45–64 m. (8 proc.), 15–44 m. (1 proc.), o iki 14 m. amžiaus žmonių grupėje perteklinio mirtingumo nepastebėta. Perteklinis mirtingumas dėl visų priežasčių nustatomas pagal registruotų ir tikėtinų mirčių skaičiaus skirtumą", — rašo Čaplinskas.

Maždaug 10 metų savaitę (nuo kovo 1 iki 8 dienos) mirtingumas dėl visų priežasčių pradėjo viršyti įprastą tikėtiną lygį Italijoje. Vėliau perteklinis mirtingumas pastebėtas Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Šiaurės Airijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Velse. 

Tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu kitose šalyse: Austrijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje (Berlyno ir Heseno federalinėse žemėse), Graikijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Norvegijoje — mirtingumas neviršijo įprasto lygio arba buvo šiek tiek didesnis. 

Skelbiama, kad mirtingumas ypač padidėjo 11 savaitę (nuo kovo 9 iki 15 dienos). Didžiausias mirtingumas buvo būdingas ≥65 m. amžiaus žmonių grupei, bet kai kuriose šalyse perteklinis mirtingumas registruotas ir 45–64 m., o kitur (ypač Anglijoje ir Ispanijoje) net 15–44 m. amžiaus grupėse. 15 savaitę (balandžio 6–12 d.) mirtingumas smarkiai pradėjo mažėti visose amžiaus grupėse.

"Analizė rodo, kad COVID-19 tikrai turėjo pastebimos įtakos Europos gyventojų mirtingumui dėl visų priežasčių. Kai kuriais atvejais mirtys gali būti tiesiogiai siejamos su COVID-19, kitais — netiesiogiai, dėl pavėluotos medicinos pagalbos kitų ligų atvejais ir dėl kitų su karantino suvaržymais susijusių veiksnių", — apibendrino Čaplinskas.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 1986 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 277 asmenys, 1616 pasveiko, 99 žmonės yra izoliacijoje.

Naujienų srautas
0