Kokia šiandien diena: liepos 26-osios šventės

CC0 / Pixabay / Кошка нюхает цветы, архивное фото
Кошка нюхает цветы, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Šią dieną Lietuvoje švenčiamos Oninės, savo vardadienius mini Joakimas, Ona, Daugintas, Eigirdė, Jokimas

Liepos 26 yra 207-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 208-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 158 dienos.

Šv. Ona ir šv. Joakimas, Pabaigtuvės

Nuo seno lietuviai liepos 26 dieną tradiciškai švęsdavo Pabaigtuves. Dar kitaip ši šventė vadinama Nokis ar Sirpstas. Šią dieną buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių. Šią dieną buvę visokių prietarų, pvz., jei per Sirpstą apspaudysi kopūstus rankomis, kopūstai geriau suks gūžes.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su šv. Onos ir šv. Joakimo varduvėmis. Šv. Ona buvo švč. Mergelės Marijos motina, o šv. Joakimas — tėvas. Manoma, kad šv. Ona — Betliejaus kunigo Matano duktė. Ištekėjusi už Joakimo ji ilgai neturėjo vaikų, tačiau pagaliau susilaukė dukters Marijos. Ona mirė sulaukusi senyvo amžiaus. Liaudyje šv. Ona (taip pat, kaip ir šv. Agota) buvo laikoma ir sergėtoja nuo gaisro. Lietuvoje šv. Onos garbei rengiamos ypatingos pamaldos, į kurias tradiciškai susirenka visa giminė. Šv. Joakimo varduvės taip nesureikšminamos.

Jūros ir Žvejų diena

Be to, dar minima Jūros dienos šventė, kuri kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 metų rugpjūčio 11–12 dienomis. Ją organizavo įvairios jūrinės organizacijos. Šventės metu siekta parodyti žmonėms jūros reikšmę visai valstybei. Švenčiama paskutinį liepos sekmadienį.

Nuo 1965 metų jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena. Dabar Jūros šventė tapo didžiausia tradicine Klaipėdos švente. Iš pradžių šventėse vykdavo laivų paradas, karnavalas, vakaronės. Dabar įvairiose Klaipėdos aikštėse rengiami įvairiausio stiliaus muzikos koncertai, meno akcijos ir kt.

Ši diena istorijoje

2001 metais Lietuvoje su oficialiu vizitu viešėjo Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac).

Taip pat 2001 metais Nobelio premijos laureatui Česlavui Milošui (Czesław Miłosz), šventusiam 90-ies metų jubiliejų, suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

2006 metais Lietuvos alpinistas Saulius Vilius įkopė į vieną aukščiausių Karakorumo kalnyno ir pasaulio viršukalnių — Gašerbrumą II, kurio aukštis — 8035 metrai. Vilius tapo pirmuoju lietuviu, apsilankiusiu 14-oje pagal aukštį pasaulio viršukalnėje.

Savo vardadienius mini Joakimas, Ona, Daugintas, Eigirdė, Jokimas.

Naujienų srautas
0