O kibernetinio saugumo ir žvalgybos padalinį turinti Lietuvos krašto apsaugos ministerija apie pareigūnų kaltę tik kukliai tyli.
Bėda kilo iš kur niekas nesitikėjo
Liepos 20-osios lietus nieko ypatingo nežadėjo. Juk Lietuvoje net vaikai žino posakį "Čia Lietuva. Čia lietūs lyja". Ir ši liūtis nežadėjo būti labai baisi. Na, vėl užtvindys kelią, gatves ir kai kurių namų rūsius. Tai dažnas dalykas.
Bet tai, kas įvyko, galima apibūdinti vienu žodžiu — katastrofa. Akimirksniu nuotekos paralyžiavo kai kurių svarbių tarnybų ir komercinių bankų serverius. Ir jei galima palūkėti dėl pinigų ir bedarbių registravimo, tai e. sveikatos sistemos gedimas paveikė pažeidžiamiausius gyventojus — ligonius.
Jau savaitę jie negali laiku gauti ne tik vaistų iš vaistinių, bet net ir užsiregistruoti apžiūrai. Juk paralyžiuota ne tik vaistų skyrimo sistema, bet ir galimybė gauti tyrimų rezultatus, be kurių neįmanomas veiksmingas gydymas. Ir tai yra po to, kai COVID-19 pakirto Lietuvos sveikatos priežiūros veiklą.
Žiniasklaida bando labai šia tema nediskutuoti. Apsiribojama tik trumpomis žinutėmis, kad e. sveikatos sistemos atkūrimo darbai įsibėgėja ir kad viskas gerėja. Tiesa, tai nepalengvina pacientų laukimo ir gydytojų darbo. O juk kai kurioms ligų kategorijoms gydymo vilkinimas gali sukelti negrįžtamų padarinių, įskaitant mirtį.
Vis žadama atkurti rytoj
Optimistiškomis prezidento istorijomis apie tai, kiek pinigų Lietuva gaus iš septynerių metų ES biudžeto, ar kaip Lietuva netrukus pavirs "gerovės valstybe", bandoma atitraukti žmonių dėmesį nuo liūdnų minčių.
O Krašto apsaugos ministerijoje, kurios struktūrose yra sukurtas rimtas didelio biudžeto padalinys — kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų grupė — tik gūžčioja pečiais ir sako, kad pagal standartus tokioms avarijoms pašalinti yra skiriamos tik valandos.
"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, <...> pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — žiniasklaida cituoja Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovą Joną Skardinską.
Tačiau jau prasidėjo antra savaitė, o ligoniai vis dar negali gauti kvalifikuotos medicininės priežiūros. Pareigūnai jiems tik žada, kad viskas bus rytoj.
Kas kaltas?
Sprendžiant iš menkų tų pačių valstybės pareigūnų pranešimų, avarija su gyvybės palaikymo strateginių sričių serveriais įvyko dėl nereikšmingos priežasties — sugedo sostinės nuotekų tvarkymo sistema.
Tai jau antroji technogeninė katastrofa per Šimašiaus valdymo laikotarpį. Pirmoji įvyko 2016 metų gruodžio mėnesį. Tuomet dėl nuotekų sistemos gedimo Vilniaus centre į Neries upę pateko tūkstančiai kubinių metrų nuotekų. Ir jei tuo metu aplinkai buvo padaryta apčiuopiama žala, šiandien mes kalbame apie šimtų tūkstančių gyventojų sveikatą. Bet, matyt, sostinės meras neturi laiko atnaujinti Vilniaus kanalizacijos sistemos. Darbotvarkėje yra svarbesnių megaprojektų, tokių kaip paplūdimys Lukiškių aikštėje. Tokie prieštaringai vertinami projektai didina politiko-mero ir jo partijos reitingą. O tai daug svarbiau nei kanalizacija.
Akivaizdu, kad kalti ir asmenys, atsakingi už Lietuvos kibernetinį saugumą. Kaip jie leido, kad tokių svarbių valstybės gyvybingumo sričių serveriai būtų įrengti nuotekų "prieinamumo zonoje"? Kas priėmė sprendimą dėl tokios kritiškai svarbios įrangos saugojimo vietos? Juk tokių serverių dislokavimo vieta turėtų būti valstybės paslaptis. Ar slaptosios tarnybos ieško kaltininkų? O gal jos neturi laiko dėl Rusijos šnipų ir įsilaužėlių demaskavimo? Ar šioje technogeninėje katastrofoje bus rastas "rusiškas pėdsakas"? Apie tai dar neužsiminta.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos administracija šiuo klausimu taip pat tyli. Matyt, kuria strategiją ir taktiką, kaip Lietuvą paversti "gerovės valstybe", kurioje nebus sergančių žmonių ir bus "amžina kanalizacijos sistema".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
