Lietuviškas "Melburnas" neįvyko? Profesorius pasisakė apie COVID-19 protrūkį Kaune

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Lietuvos profesorius palygino COVID-19 protrūkį Kaune su Australijos pavyzdžiu, kur liepą buvo fiksuojamas labai spartus viruso plitimas

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas pareiškė, kad nors COVID-19 atvejų skaičius Kaune auga, tačiau jis nėra toks spartus, koks buvo fiksuojamas Australijos mieste Melburne. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

Тест на коронавирус - Sputnik Lietuva
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano

Prieš porą savaičių buvo užfiksuotas COVID-19 protrūkis Kauno transporto įmonėje. Ten buvo nustatyta apie 18 koronaviruso infekcija užsikrėtusių žmonių, visi jie atvyko iš Uzbekistano.

Stankūnas tuo metu kaip pavyzdį pateikė protrūkį antrajame pagal dydį Australijos mieste Melburne, kurį pernai žurnalas "The Economist" paskelbė antru geriausiu miestu pasaulyje. Australijoje visi atvykę į šalį turi 14 d. karantinuotis specialiuose viešbučiuose. Tačiau, kaip pažymėjo profesorius, dėl atsainaus privačių saugos tarnybų požiūrio, kurios buvo nusamdytos saugoti atvykėlius, virusas pasklido į populiaciją.

Taigi, jei birželio mėnesio pradžioje Viktorijos valstijoje (kurioje yra Melburno miestas) buvo diagnozuojama po kelis naujus atvejus, tai liepos 1 dieną — 72, liepos 10 d. — 293, liepos 20 d. — 337, o šį sekmadienį — 518 naujų infekcijos atvejų, pateikė statistikos duomenis Stankūnas.  

Palyginęs Australijos ir Lietuvos situaciją, profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad nors atvejų skaičius auga, jis nėra toks spartus, koks buvo fiksuojamas Melburne.

"Tai (bent jau kol kas) galime sakyti, kad mes išvengėm Melburno efekto. Yra tam tikriausiai keletas priežasčių, bet mano manymu pati svarbiausia, kad (tikėtina) tie atvykę uzbekai turėjo gerokai mažiau socialinių kontaktų nei australai", — pareiškė profesorius.

Stankūnas pabrėžė, kad nors tai yra šioks toks palengvėjimas, kreivė vis tiek juda į viršų, be to, daugėja atvejų, kurie yra sunkiai atsekami.

Taip pat profesorius pažymėjo, kad jis palaikytų Vyriausybės sprendimą atnaujinti privalomą kaukių dėvėjimą. Pasak jo, kaukės gali sumažinti viruso plitimą ir padėti išvengti rimtesnių ribojimų ar net karantino sugrąžinimo.

Miesto gyventojai - Sputnik Lietuva
Ekspertas: Lietuva ir kitos pasaulio šalys ir toliau gyvens su koronavirusu

Karantinas Lietuvoje atšauktas nuo birželio 17 dienos, tačiau šalyje tebegalioja ekstremalios padėties režimas. Pasibaigus karantinui, naujų atvejų skaičius per parą labai neaugo. Tačiau praeitą savaitę per vieną dieną buvo nustatyta beveik 30 naujų atvejų.

Todėl pasklido kalbos, kad reikia grąžinti privalomas apsaugines priemones. Per karantiną už privalomą kaukių dėvėjimo reikalavimų nesilaikymą grėsė baudos. Pirmas apie privalomą kaukių dėvėjimo grąžinimą užsiminė Verygą tuomet pavadavęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Pirmadienį COVID-19 komitetas nusprendė siūlyti trečiadienį Vyriausybei priimti sprendimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo uždarose viešose vietose — viešajame transporte, parduotuvėse, galbūt, kavinėse.

Naujaisiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyti 2027 užsikrėtimo atvejai, tebeserga 311 asmenų, 1623 pasveiko, 103 žmonės yra izoliacijoje. Nuo infekcijos mirė 80 žmonių.

Naujienų srautas
0