VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Nikolajus Korčunovas paaiškino S-400 sistemų atsiradimą Rusijos Arkties salose.
Anksčiau JAV karinio jūrų laivyno vadas Europoje ir Afrikoje admirolas Džeimsas Fogas (James Foggo) atkreipė dėmesį į naujų Rusijos bazių Arktyje ir oro gynybos sistemos S-400 dislokavimą.
Korčunovas teigė, kad šių sistemų dislokavimas neturėtų kelti rūpesčių, nes jos dislokuotos tik gynybos tikslais.
"Kalbant apie S-400 sistemų pasirodymą Rusijos Arkties salose, tai yra logiškas žingsnis sukūrus ištisinį radaro lauką virš mūsų šalies teritorijos. S-400 sistema turi tik gynybinę paskirtį. Jos dislokavimas, kad ir kur būtų, neturėtų kelti susirūpinimo, nebent, žinoma, tie, kurie išreiškia tokį susirūpinimą, neturi agresyvių ketinimų prieš teritoriją ar objektą, kurį S-400 yra skirtas apsaugoti", — sakė Korčunovas interviu RIA Novosti.
Ambasadorius pažymėjo, kad padidėjęs Rusijos Federacijos dėmesys Arktikai paaiškinamas padidėjusia jos svarba šaliai — daugiau nei dešimt procentų bendrojo vidaus produkto ir 20 procentų Rusijos eksporto pagaminama Arkties zonoje. Šiuo atžvilgiu Rusija yra suinteresuota išsaugoti Arktį kaip taikos, bendradarbiavimo ir žemos karinės-politinės įtampos zoną, pažymėjo diplomatas.
"Norėčiau pažymėti, kad Rusija niekada nebuvo dislokavusi savo karinių kontingentų Arktyje kitų šalių teritorijoje ir nesuteikė savo teritorijos kitų valstybių, taip pat ir ne regioninių, kariuomenių dislokavimui. Be to, Rusija susilaiko nuo karinių pratybų vykdymo Arkties regione su ne Arkties valstybėmis, nes jų karinė veikla aukštose platumose tik silpnina regioninį saugumą, aštrina konfliktus ir įtampą", — teigė Korčunovas.
Ambasadorius pažymėjo, kad Arktyje nėra problemų, kurios reikalautų jėgos sprendimų. Jo nuomone, taiką ir stabilumą regione išsaugoti įmanoma tik palaikant konstruktyvų dialogą su kaimyninėmis šalimis, įskaitant saugumo politikos klausimais.
Neseniai Arktis tapo daugelio šalių susidomėjimo objektu. Be Rusijos, Norvegijos, Danijos, JAV ir Kanados — šalių, kurios jau seniai vykdo Arkties tyrinėjimus, regionu pradeda domėtis Islandija, Švedija ir Suomija.
Tačiau iš visų šalių Rusija turi daugiausia išteklių Šiaurės koridoriaus plėtrai, nes turi branduolinių ledlaužių parką ir, kaip tvirtino žurnalo "geoenergetika.ru" redaktorius Borisas Marcinkevičius, "istorinį" polinkį vystyti sunkiai pasiekiamus šiaurinius regionus.
