VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Koncernas "Achemos grupė" ketina investuoti į vėjo jėgainių Baltijos jūroje parko plėtrą ir pastatyti vėjo jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Ateityje bus svarstoma ir apie inžinerinį-technologinį sausumoje ir Baltijos jūroje veiksiančių vėjo jėgainių parkų aptarnavimą.
Koncerno "Achemos grupė" valdybos narys Nerius Jasinavičius pareiškė, kad atsinaujinanti energetika visada buvo viena strateginių bendrovės sričių. Anot jo, koncernas jau daugiau nei dešimtmetį planuoja statyti jūros vėjo elektrines Baltijos jūroje.
Koncernui priklausanti "Renerga" viena pirmųjų Lietuvoje, dar 2012 metais, pasitelkė Klaipėdos universiteto pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkus atliekant galimybių studiją, kurioje įvertintos aplinkosauginės, techninės ir technologinės galimybės įrengti jūros vėjo elektrines Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje. Rezultatai parodė, kad Klaipėdos ir Palangos rajone būtų optimalu vykdyti šį projektą.
Koncerno atstovas pridūrė, kad buvo nuspręsta atnaujinti organizacijos planus po to, kai Vyriausybė priėmė nutarimus jūrinės vėjo energetikos plėtrai ir paskelbė, kad konkursai jų plėtrai bei eksploatacijai jūroje bus organizuojami 2023 metais.
Anot Jasinavičiaus, Koncernui priklausanti uosto krovos bendrovė "Klasco" Klaipėdos uoste turi teritoriją, tinkamą vėjo jėgainėms įrengti.
Koncernui "Achemos grupė" priklauso daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, esančių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Čekijoje ir Kroatijoje.
Vėjo jėgainių parką, kurio galingumas sieks iki 700 megavatų, planuojama įrengti beveik už 30 kilometrų nuo kranto. Statybas planuojama baigti iki 2030 metų. Vėjo energetikos plėtra yra vienas iš Vyriausybės programos tikslų.
Lietuva aktyviai plėtoja alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, tačiau, daugelio ekspertų teigimu, šalis neturi išteklių, kurie galėtų visiškai patenkinti šalies elektros energijos poreikius.
Remiantis "Eurostato" statistikos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuva tapo blogiausia tarp Baltijos šalių pagal "žaliosios" energijos naudojimą. ES šalių reitinge Lietuva užėmė devintąją vietą su 24,4 proc. rodikliu. Estijoje iš atsinaujinančių šaltinių buvo pagaminta 30 procentų visos suvartotos energijos, o Latvijoje — daugiau nei 40 procentų.
