VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Baltijos šalys šiurkščiai pažeidžia teisę į nuomonės ir spaudos laisvę persekiodamos Rusijos žiniasklaidą, tuo tarpu šie argumentai atrodo lyg "highly likely", ketvirtadienį sakė Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius, praneša RIA Novosti.
Kalbėdamas ESBO nuolatinėje taryboje, Rusijos diplomatas priminė, kad sausio 1 dieną "Sputnik" naujienų agentūros biuras Taline nutraukė veiklą dėl to, kad darbuotojai gavo Estijos policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus su grasinimais pradėti baudžiamąjį persekiojimą už bendradarbiavimą su jų darbdaviu MIA "Rossija Segodnia".
Po Estijos, Ryga ir Vilnius nusprendė išplėsti ES asmenines sankcijas žiniasklaidai, paskelbdami draudimą transliuoti septynis RT televizijos kanalus. Jie teigia, kad šiems kanalams vadovauja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau Kiseliovas neturi nieko bendra su RT — jis yra generalinis MIA "Rossija segodnia" direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian.
Lukaševičius taip pat sakė, kad neseniai Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba pradėjo televizijos kanalo "Rossija RTR" transliacijos apribojimo procedūrą. Priežastis, pasak Latvijos valdžios institucijų, buvo neapykantos kurstymas, tariamai pasireiškiantis laidoje "60 minučių": pavyzdžiui, reguliatorius teigė, kad sąvokos, kurias vartoja diskusijos dalyviai, įskaitant laidos vedėją Olgą Skabejevą, "gali būti vertinamos kaip neapykantos kurstymas".
"Norėčiau paklausti, ar tai "gali būti", ar "vertinamos", ar jos yra tokios? Vėlgi pagarsėjusi "highly likely", tik latviškai. Tarybos tinklalapyje rašoma, kad jei per metus nurodytoje programoje bus pastebėtas dar bent vienas pažeidimas, ji turės teisę nuspręsti, ar apriboti šio TV kanalo programų platinimą Latvijoje", — teigė Lukaševičius.
"Tokie žingsniai yra šiurkštus saviraiškos ir spaudos laisvės pažeidimas. Jie žymiai apriboja didelės dalies Latvijos, Lietuvos ir Estijos gyventojų teises gauti informaciją gimtąja kalba ir prieštarauja šių šalių tarptautiniams įsipareigojimams", — pridūrė nuolatinis atstovas ESBO.
Anot jo, kalbama apie 1948 metų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnio, 1966 metų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 27 straipsnio, 1992 metų JT tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaracijos, 1995 metų Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, taip pat 2018 metų ESBO Ministrų Tarybos sprendimo dėl žurnalistų saugumo pažeidimus.
"Bendras visų šių dokumentų prioritetas yra laisvas žurnalistų profesinės veiklos vykdymas, nepaisant to, ar valdžiai tai patinka, ar ne. Šiuo atžvilgiu tarptautinių struktūrų, įskaitant Europos Sąjungą, tylėjimas šiuo klausimu kelia sąmyšį. Toks elgesys tik sustiprina Rygos, Talino ir Vilniaus įsitikinimą dėl visiško jų veiksmų nebaudžiamumo", — apibendrino nuolatinis atstovas.
Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse, pabrėžia ministerija, "aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagoginiai Vilniaus, Rygos ir Talino teiginiai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi".
