Kvalifikacija disko metimo sektoriuje Žaidynėse-80 prasidėjo iš nuostabos, nors sovietų komanda tai numatė: TSRS nacionalinės komandos lyderė Faina Melnik su kukliu 53,76 metrų rezultatu nesugebėjo pereiti kvalifikacinio etapo, užimdama tik 16 vietą. Priežastis — trauma, kurią ji patyrė likus dviem savaitėms iki olimpinių žaidynių pradžios, kai Melnik treniruotėje suplėšė peties raumenį. Atsižvelgiant į tai, labai gerai atrodė Lietuvos disko metikės Galinos Murašovos (60,32) septintoji vieta kvalifikacijoje.
Finale rugpjūčio 1 dieną, po pirmojo bandymo 61,36 metro atstumu, Murašova užėmė penktąją poziciją, antruoju ji numetė dešimt centimetrų toliau, tačiau bendroje įskaitoje ji nukrito į aštuntąją vietą. Trečiasis Galinos metimas buvo pats sėkmingiausias tą dieną (63,84) ir leido jai įsitvirtinti septintojoje vietoje ir įvykdyti pirmąją užduotį — likti finalo aštuonetuke.
Kiti du Galinos bandymai nepavyko, o kitas diskas nuskriejo į 63,02, todėl ji nepakilo aukščiau septintosios vietos. Auksą iškovojo VDR Evelin Jahl, kuri apgynė prieš ketverius metus Monrealyje iškovotą titulą. Tam jai pakako 69,96 m rezultato. Kazachstano TSR atstovė Tatjana Lesovaja, gavusi bronzą (67,40), geriausiai pasirodė iš visų sovietinių disko metikių.
Murašova buvo pasirengusi iškovoti medalį kitose žaidynėse-84, jei ne socialistinių šalių boikotas. Tai liudija sidabras pirmajame visų laikų pasaulio čempionate-83 Helsinkyje, ir beprotiškas metimas po metų Prahoje vykusiame "Družba-84" turnyre, kuris vėliau tapo socialistinių šalių sportininkų alternatyva olimpinėms žaidynėms Los Andžele. Pakanka pasakyti, kad olimpinių žaidynių-84 nugalėtoja Ria Stalman iš Nyderlandų iškovojo olimpinį auksą kukliu 65,36 metro atstumu, o Prahoje laimėjo Rytų Vokietijos sportininkė Irena Mežinski ir net su pasaulio rekordu — 73,30. Murašova ten liko antra su tokiu pat įspūdingu rezultatu — 72,14, kuris vis dar yra Lietuvos rekordas! Ji dalyvavo žaidynėse iki devintojo dešimtmečio pabaigos ir netgi nuvyko į Olimpines žaidynes-88 Seule, kur užbaigė geriausiųjų top-12.
Paskutinis aukštas Murašovos paminėjimas Lietuvos spaudoje buvo 2015 metų pabaigoje, kai Lietuvos olimpinis komitetas pagerbė Lietuvos sporto veteranus apdovanodamas medaliu "Už nuopelnus", įskaitant garsiąją disko metikę. Maždaug tuo pačiu metu Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Vyriausybės 60-mečio proga apdovanojo Murašovą aukso medaliu už didelį indėlį į lengvosios atletikos plėtrą.
Kita metikė Jadvyga Putinienė taip pat sugebėjo įsitvirtinti olimpinių žaidynių-80 dešimtuke ir parodė šeštąjį rezultatą kvalifikacijoje (62,96 metro). Tačiau finale (liepos 25 dieną) sėkmingas buvo tik pirmas bandymas (59,94), po kurio ji tapo penktoji. Kiti du žlugo ir nepavyko patekti į geriausiųjų aštuonetuką, kuris tęsė varžybas dėl medalių — tik 11-oji vieta. Laimėjo Maskvoje su nauju olimpiniu rekordu (68,40) kubietė Maria Colon, kuri taip pat buvo pirmoji tokia moteris Kubos istorijoje ir laimėjo olimpines žaidynes.
Putinienei Maskvos olimpinės žaidynės tapo jos karjeros viršūne, tuo metu jai jau buvo 34 metai ir beveik po metų ji baigė aktyvią sportinę veiklą. Jadvyga 1967 metais baigė Kūno kultūros institutą ir kartu su savo pasirodymais dirbo trenere, iš pradžių "Dinamo" (Vilnius), paskui — "Žalgiryje". Klaipėdoje jos garbei rengiamas tradicinis ieties metimo turnyras, o visai neseniai pati Jadvyga aktyviai dalyvavo veteranų varžybose Pasaulio žaidynėse.
Paskutinis TSRS lengvosios atletikos komandos narys iš Lietuvos 1980 metų žaidynėse buvo ilgų nuotolių bėgikas Aleksandras Antipovas. Jis buvo vienintelis iš Lietuvos sportininkų, kuriam nepavyko parodyti rezultatų Maskvoje: jis nebaigė preliminarių lenktynių 10 000 metrų atstumu. Nors nuo 1978 metų Aleksandras turėjo TSRS rekordą (27.31,5), kuris tik devyniomis sekundėmis atsiliko nuo pasaulio rekordo. Tas Antipovo rezultatas niekada nebuvo sumuštas ir tebėra laikomas Rusijos lengvosios atletikos rekordų lentelėje. Ir, beje, etiopas Mirutsas Yifteris, kuris laimėjo auksą tuomet Maskvoje, finišo tiesiąją pasiekė per 27.42,69, o dvi su puse savaitės prieš tai Antipovas Stokholme nebėgo "dešimtuką" ir pasiekė beveik tą patį rezultatą — 27.44.58. Kam čia visi šie skaičiai? Tam, kad pamatytume, jog nebuvo jokios priežasties kalbėti apie blogą sovietinio bėgiko iš Lietuvos formą 1980 metų Olimpinėse žaidynėse!
2002 metais Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Eugenijus Burokas pasidalino prisiminimais, kodėl Antipovas, kuris tuo metu buvo favoritu 10 000 metrų nuotolyje, pasitraukė iš kovos anksčiau, nei numatyta grafike. Viskas dėl "kraujo" dopingo. "Jis tapo bandymų auka. Tuomet dar tik buvo pradėti eksperimentai su kraujo perpylimu. Daugelis sportininkų kentėjo nuo tokių manipuliacijų. Vėliau jis buvo gydomas, Antipovui buvo atliktos kelios sunkios operacijos", — teigė Burokas.
Medicinos kalba šis procesas vadinamas autohemotransfuzija. Sportininkams ši technika yra draudžiama, nes ji padidina kraujo tūrį, o kūnas pradeda šalinti skysčius, palikdamas daugiau raudonųjų kraujo kūnelių ir dirbtinai padidindamas hemoglobino kiekį. Dėl to pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi, ekspertai sako, kad sportininko ištvermė padidėja 10–15 procentų. Ne taip seniai, per 2019 metų Pasaulio futbolo čempionatą Zefelde, kilo garsus skandalas su Austrijos slidininku Maxu Hauke, kurį policija užtiko tiesiog per tokį kraujo perpylimą.
Šią praktiką vis dar naudoja bėgikai, dviratininkai, slidininkai, plaukikai, tačiau kiekvienas, nusprendęs žengti tokį žingsnį, turėtų suvokti riziką. Be paties proceso neteisėtumo, kraujo perpylimas sukelia inkstų sutrikimus, alergines reakcijas ir sukelia kraujo krešulius.
Burokas prieš beveik 20 metų taip pat pažymėjo, kad Antipovas buvo labai talentingas atletas, turintis nepaprastų gebėjimų ir "jei ne eksperimentas, jis būtų galėjęs tapti tų olimpinių žaidynių čempionu".
Po gydymo Aleksandras kuriam laikui sugrįžo į sportą ir 1982 metais užėmė trečiąją vietą pasaulio kroso komandų čempionate, tačiau po metų buvo sučiuptas dėl draudžiamo preparato ir buvo diskvalifikuotas, tokiu būdu karjerą baigė būdamas 28-erių. Antipovas nenustojo bėgioti ir, pasak IAAF, 1997 metais, būdamas 42 metų, pusmaratonyje Prancūzijoje parodė labai padorų rezultatą (1.05.29). Ir po trejų metų toje pačioje vietoje, La Grande-Motte, pagerino rezultatą beveik minute. Dabar, būdamas 65 metų, dirba apsaugos įmonėje "Gelsauga". Praėjusiais metais Lietuvos lengvosios atletikos federacija Kupiškio mieste surengė Aleksandro Antipovo vardu pavadintas masinio bėgimo varžybas.
