VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas, antradienį susitiko su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Valstybės kontrolės (VK) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais, rašoma Prezidentūros pranešime.
Buvo aptarta, kaip panaudojamos valstybės lėšos, skirtos suvaldyti koronaviruso pandemijos sukeltai ekstremaliai situacijai, kokių galimų piktnaudžiavimų rizikų nustatyta ir kaip jų galima būtų išvengti ateityje.
Pasak šalies vadovo, artėjant galimai antrai COVID-19 bangai, svarbu rimtai įvertinti anksčiau gautas pamokas ir iš jų pasimokyti.
"Pandemijos pradžioje buvo aišku, kad viešuosius pirkimus turėsime vykdyti greitai, bet užtikrindami kuo didesnį skaidrumą ir veiksmingą korupcijos prevenciją. Todėl visiškai netoleruotina, kad dalis perkančiųjų organizacijų iki šiol neteikia duomenų apie įvykdytus pirkimus", – sakė Nausėda.
Susitikimo metu kontroliuojančių institucijų atstovai informavo, kad, vertinant su COVID-19 susijusius viešuosius pirkimus, nustatyta skaidrumo, atskaitingumo užtikrinimo, sutarčių viešinimo trūkumų. Apie 15 proc. ekstremalios situacijos metu sudarytų pirkimų iki šiol nėra paviešinti.
Pabrėžiama, kad susirūpinimą kelia ir tai, kad, skaičiuojant pagal vertę, net 92,03 proc. (54,8 mln. eurų) asmens apsaugos ir dezinfekcinių priemonių pirkimų vyko neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų naujokams teko apie 41 proc. Lietuvoje registruotų įmonių sudarytų sutarčių pirkimų vertės. Trys iš keturių viešųjų pirkimų naujokų sutartis sudarė tik su viena perkančiąja organizacija.
"Neskelbiamų derybų būdu vykdomi viešieji pirkimai riboja konkurenciją, didina neskaidrių susitarimų riziką ir gali lemti neefektyvų lėšų panaudojimą. Suvaldyti šias rizikas pirmiausia galime viešumu – atverdami pirkimų duomenis visuomenei", – sakė šalies vadovas.
Per susitikimą kaip atskira problema įvardyta tai, kad įgyvendinant COVID-19 priemones dalyvaujančios savivaldybės neatskleidžia visuomenei informacijos apie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantiems ūkio subjektams taikytų paramos priemonių mastą ir paramos gavėjus.
Kontroliuojančios institucijos pastebi, kad skaidrumo ir viešumo taip pat trūksta sprendimams, susijusiems su valstybės vardu pasiskolintų lėšų skyrimu konkretiems projektams. Daugėja sprendimų svarbiais visuomenei klausimais, kurie priimami Vyriausybės pasitarimuose, o ne viešuose Vyriausybės posėdžiuose.
Prezidentas nurodė, kad kontroliuojančios institucijos turėtų atlikti sisteminį vertinimą, kaip finansuojamos COVID-19 ekstremaliai situacijai suvaldyti skirtos priemonės, ir pateikti rekomendacijas dėl skaidraus lėšų panaudojimo ateityje.
Anksčiau sveikatos apsaugos viceministrei Jaruševičienei pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.
Už skandalų epicentre atsidūrusią ministeriją atsakingas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga raginamas atsistatydinti.
