Retkarčiais Vakaruose pasirodo tyrimai, kuriuose ekspertai — blaiviai mąstantys realistai — atsargiai pasisako už dialogo su Rusija normalizavimą. Tačiau tai epizodinis reiškinys. Pagrindinė tendencija — nulinės sumos žaidimas su Maskva visose srityse.
Ir štai šiame fone jau didelė grupė gerai žinomų JAV ekspertų paskelbė straipsnį, kuris vadinasi "Laikas permąstyti mūsų politiką Rusijos atžvilgiu". Ar galima sakyti, kad Amerika pagaliau suprato, jog su Maskva reikia kalbėtis ir ieškoti kompromisų, o ne konfliktuoti? Nevisai taip.
Jeigu hipotetinis JAV prezidentas nuspręstų vadovautis pateiktais savo ekspertų pasiūlymais kaip vadovėlio tiesomis, Rusija galėtų pasakyti — pagaliau. Pagrindinė šių patarimų esmė — konkurencijos ir bendradarbiavimo, sulaikymo ir įtampos mažinimo derinimas JAV politikoje Rusijos atžvilgiu. O jeigu bus tęsiamas dabartinis kursas, kyla grėsmė Amerikos nacionaliniams interesams, ir kaina per didelė — tuo labiau, kad Rusijos, kaip teigiama straipsnyje, amerikiečiai nepakeis, ir reikia vesti dialogą ne su Rusija, kurios nori JAV, o su Rusija, kuri yra.
Esminė straipsnio frazė, kuri geriausiai apibūdina aukščiau minėtą prieigą: "Mūsų strateginė poza turėtų būti ta, kuri gerai mums tarnavo Šaltojo karo laikais". Kitaip tariant, sutariame dėl ko nesutariame, padaliname įtakos sferas ir konstruktyviai sugyvename, pripažindami vieni kitų interesus.
Regis, labai prasmingas požiūris. Bet velnias, kaip sakoma, slypi detalėse. Rusijos atveju, galimai, labai norėtųsi patikėti tokios pozicijos nuoširdumu, bet, matyt, nelabai išeitų, nes priežastys, kodėl JAV ekspertai staiga pasidarė tokie konstruktyvūs, pakankamai aiškios.
Jie, pavyzdžiui, siūlo stiprinti ginklų (taip pat branduolinių) kontrolės režimą. Atrodytų, gera mintis. Bet viskas, greičiausiai, dėl to, kad Rusija pralenkė JAV viršgarsinės ginkluotės srityje, ir dabar reikia pasirašyti tokią sutartį, kuri panaikintų arba apribotų šį Maskvos pranašumą. O kai situacija pasikeis JAV naudai, šios sutarties galima bus atsisakyti.
Arba kita gudrybė. JAV strategai siūlo stiprinti trišalį Amerikos, Rusijos ir Kinijos dialogą. Teoriškai ir vėl gera idėja. Tačiau viskas ne dėl įtampos mažinimo pasaulyje, o dėl Rusijos atplėšimo nuo Kinijos Vašingtono konflikte su Pekinu, nes kovoti iš karto su dviem, kurie dar ir draugauja, Amerikai sunku. O kai galios balansas pasikeis JAV naudai (Kinijos grėsmė bus neutralizuota), tada vėl galima bus imtis Rusijos.
Tuo tarpu amerikiečiai supranta, kad Maskvai bus sunku patikėti jų nuoširdumu. Tad, kaip "morka" siūloma lankstesnė sankcijų politika — operatyvus jų sušvelninimas už reikiamus Rusijos žingsnius. Tačiau akivaizdu, kad tai labai silpnas stimulas. Gorbačiovo ir Jelcino laikai, kai Maskva galėjo patikėti gražiais žodiniais Vašingtono pažadais liko tolimoje praeityje (jau nekalbant apie tai, kad Vakarų sankcijos net skatina Rusijos raidą). Šiandien Kremlius supranta, kad Amerika visada staiga pradeda kalbėti apie "paliaubas", kai atsiduria nepalankioje padėtyje.
Tokiu būdu, visi tokie "rašinėliai" yra verti dėmesio tik rimtų praktinių žingsnių, patvirtinančių jų realumą, kontekste. O ką mes matome praktikoje — Ukrainoje žlugdomas Minsko procesas; dedamos visos įmanomos pastangos, kad būtų sustabdytas "Šiaurės srauto-2" projektas; NATO vis kariauja su mitine "rusiška grėsme"; Amerika išeina iš sutarčių bei štampuoja sankcijas Rusijos atžvilgiu ir taip toliau.
Kitaip tariant, nereikia iš karto išmesti aptariamo straipsnio į šiukšlių dėžę, bet ir vertinti jį reikia labai santūriai, nes praktika kol kas yra visiškai priešinga. Atitinkamai, palaukime, kas bus toliau — galbūt, po prezidento rinkimų Amerika iš tiesų pakeis savo poziciją santykiuose su Rusija. Tačiau patikėti tuo labai sunku.
Šventas, kas tiki...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
