Yra posakis, kad Maskvos gyventojus sugadino gyvenamojo ploto klausimas. Amerikos santykių su Europa atveju tai dujinis — "Šiaurės srauto 2" — klausimas. Tiesa, šis dujotiekis pirmiausiai Rusijos ir Vokietijos projektas. Tačiau palaipsniui jis tapo JAV ir ES problema, nes Vokietija yra pagrindinė Europos valstybė, ir ant kortos ne tik vokiečių, bet ir visos Europos energetinis saugumas.
Interesų prasme situacija gana aiški. Europiečiai nori pigių dujų, o amerikiečiai nori priversti juos pirkti savo brangesnes suskystintas dujas, ir siekdamas šio tikslo, Vašingtonas ketina taikyti sankcijų instrumentą. Sunku suprasti, kaip galima įvesti sankcijas už tai, kad kažkas nenori pirkti tavo prekės, ir dar artimiausio sąjungininko atžvilgiu. Bet pastaruoju metu Amerika tiesiog daro, ką nori, ir europiečių kantrybė, atrodo, pasibaigė.
Po neseniai įvykusio Vokietijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Heiko Maasas dar kartą pabrėžė: "Sankcijos tarp partnerių — tai neteisingas kelias. Galų gale, tai mūsų suverenus sprendimas, kur mes pirksime energijos išteklius".
Žinoma, Vokietija yra svarbiausia europinė valstybė — bet vis tik tai ne visa Europa. Tačiau tada žiūrime, ką sako vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis: "Aš labai susirūpinęs, kad JAV vis dažniau taiko sankcijas arba grasina jomis europinėms kompanijoms ir interesams. Mes matėme tai "Šiaurės srauto-2" ir "Turkijos srauto" projektų atveju. Kokia bus Europos politika, turi spręsti Europa, o ne trečiosios šalys".
Bet galima pasakyti, kad net ir tai dar ne rodiklis, kad Europa vieningai pasipriešins JAV diktatui, nes Berlynas ir Briuselis gali manyti vienaip, o kitos ES valstybės (pavyzdžiui, tokios kaip Lenkija ar Vengrija) — kitaip. Tačiau vienas įvykis gali tapti lūžinis.
Kaip pranešė žiniasklaida, neseniai 24 ES valstybės iš 27 pasirašė protesto notą prieš Amerikos kišimąsi į "Šiaurės srauto-2" statybas, kuri buvo nusiųsta JAV Valstybės departamentui. Tiesa, neaišku, kokiame lygyje buvo išreikštas šis protestas, bet svarbiausia, kad Europai šiuo atveju pagaliau pavyko oficialiai suformuoti beveik vieningą poziciją.
Ar tai reiškia, kad sudegė paskutinis transatlantinės vienybės tiltas? Turbūt, ne. Tačiau jeigu tokiu svarbiu klausimu, susijusiu su Amerika (prieš kurią anksčiau daug kas Europoje bijojo net žodį pasakyti), pavyko pasiekti tokį oficialų konsensusą, mažiausiai nuo broliškų santykių pereinama prie šaltos partnerystės. O jeigu Donaldas Trampas laimės rinkimus, greičiausiai subyrės ir pastaroji.
Ją pakeis individuali JAV prieiga santykiuose su europinėmis šalimis, kuri ryškėja jau dabar. Šiame kontekste ES nota kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kas yra Europos šalininkas, o kas — JAV interesų gynėjas (penktoji kolona). Kokios būtent valstybės jos nepasirašė, nenurodoma (matyt, samoningai, saugant tai, kas liko iš "europinės vienybės"), tačiau galima spėti, kad tarp jų yra Lenkija ir Lietuva, kurios niekada neslėpė savo negatyvios nuomonės apie "Šiaurės srautą-2".
Jeigu tai pasitvirtins, Europoje galutinai įsitvirtins atitinkamas Vilniaus įvaizdis. Kol kas didelių tokios pozicijos pasekmių Lietuva nejaučia (pavyzdžiui, naujas ES biudžetas jai daugiau ar mažiau palankus), bet kai ateis lemiamų sprendimų ES ateičiai laikas, naujoji Europa gali ją atstumti ar priglausti tik savo sąlygomis, o Amerika nesikiš, nes jai rūpi tik ji pati.
Kaip sakoma, kas parašyta, nebus nė kirviu ištaisyta. Persigalvoti dar galima, bet laiko lieka vis mažiau...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
