VILNIUS, rugpjūčio 17 — Sputnik. Estijoje, Saremos saloje, pastatytas paminklas ginkluotų nacionalistinių grupuočių narių, vadinamų "miško broliais", garbei, rašo ERR.
Paminklas Luulupe kaime buvo atidengtas garsiausiam saloje veikusiam "miško broliui" — Elmarui Ilpui ir jo būriui.
Pranešama, kad Ilpas iki 1950 metų vasaros laikinai sustabdė Saremos okupacinę valdžią, tačiau jo bijojo ir vietiniai gyventojai.
Be Ilpo, ant paminklo iškalti Redeso Thomsono ir Felikso Vahterio bei Aleksandro Tuulingo vardai bei jų "skraidančios mirties" būrio simboliai.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Hennas Põlluaasas. Šiuos "miško brolius" jis vadino laisvės kovotojais okupacijos metu, kurių vaidmuo vis dar nepakankamai įvertintas.
Saremos saloje pasakojamos labai skirtingos istorijos apie Elmarą Ilpą, todėl yra ir tokių, kurie jį laiko nusikaltėliu, ant kurio rankų yra vietinių gyventojų kraujo. Saremos laisvės kovotojų asociacijos vadovas Jaenas Tejaras su tuo nesutinka.
Tejaras užsiima "miško brolių" reabilitacija ir ketina pasiekti, kad Kuresarėje būtų pastatytas paminklas visiems žuvusiems kovoje su "okupacine valdžia".
"Miško broliai" buvo nacionalistinės grupės, kurios 1940–1950 metais veikė prieš tarybinį režimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijoje ir pasisakė už šių šalių nepriklausomybės atkūrimą.
Bendras "miško brolių" skaičius Estijoje pokario laikotarpiu siekė 30 tūkst. Judėjimas pradėjo mažėti 1953 metais, tačiau paskutinis "miško brolis" Augustas Sabbe mirė susidūrime su KGB pareigūnais tik 1978 metų rugsėjį.
Lietuvoje taip pat heroizuojami "miško broliai" — jiems statomi paminklai, kabinamos atminimo lentos, jų garbei įvardijamos gatvės. Tie, kurie ginčija oficialią valdžios institucijų versiją apie nacionalistų veiksmus, yra persekiojami.
Pavyzdžiui, Viačeslavas Titovas praėjusių metų lapkritį buvo nušalintas nuo miesto tarybos nario pareigų. Titovui buvo iškelta baudžiamoji byla po to, kai jis pasipiktino Klaipėdos valdžios idėja įamžinti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą mieste. Lietuvoje "partizanas" laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau Klaipėdos politikas priminė, kad jis galėjo būti susijęs su aštuonių tūkstančių civilių nužudymu, ir savo žodžius pagrindė pateikdamas sovietinio teismo sprendimą.
Viačeslavui Titovui miesto tarybos nario įgaliojimai buvo atimti praėjusių metų lapkritį. Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo sprendime rėmėsi įstatymo tekstu, kuriame sakoma, kad įgaliojimus nutraukti galima, jei teismas patvirtins bet kokį politikui iškeltą kaltinimą.
Titovui buvo iškelta baudžiamoji byla po to, kai jis pasipiktino Klaipėdos valdžios idėja įamžinti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą mieste.
Praėjusių metų gegužę teismas Titovui skyrė 12 tūkst. eurų baudą, tačiau vėliau Klaipėdos apygardos teismas šią sumą sumažino iki dešimties tūkstančių eurų.
