Skvernelis abejoja, kad diskusijoms apie Cvirkos paminklą reikia skirti 42 tūkst. eurų

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad šie pinigai galėtų būti panaudoti gerokai tikslingiau, kultūros bendruomenei svarbesnėms sritims

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis abejoja Kultūros tarybos sprendimu diskusijoms dėl to, ką daryti su Petro Cvirkos paminklu, skirti 42 tūkst. eurų. Apie tai premjeras trečiadienį pranešė žurnalistams

Anksčiau Kultūros taryba diskusijoms, kuriomis siekiama išsiaiškinti, kas turėtų būti daroma su Petro Cvirkos paminklu Vilniuje,  skyrė 42 tūkst. eurų. Tokį sprendimą neigiamai įvertino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, ir kultūros bendruomenė.

"Keistai atrodo tokiems tikslams skiriamos tokios sumos, kur galima iš tikrųjų padaryti ir nuomonių tyrimą, ir specialistų ar ekspertų pasisakymus, ir įvertinimus, juo labiau, kad nemažai jų yra ir padaryta", — Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Skvernelis.

Anot jo, šie pinigai galėtų būti naudojami ir kitais būdais.

"Kultūros taryba, aišku, pati sprendžia, bet kažkaip atrodo, kad buvo galima tuos pinigus panaudoti ten, kur kultūros laukui, kultūros bendruomenei gerokai svarbesni šie pinigai yra ir tikslingiau būtų panaudoti", — pridūrė Skvernelis.

Митинг возле памятника Пятрасу Цвирке против его сноса, архивное фото - Sputnik Lietuva
"Patriotai" nerimsta: naujas konservatorių žygis prieš Cvirkos paminklą

Paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo šalininkai teigia, kad jis 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumiečiams.

Lietuvos konservatoriai anksčiau siūlė nugriauti paminklą Cvirkai, nes, jų manymu, tai yra ideologinis simbolis, kurį Rusija gali panaudoti "kaip savo informacinio karo įrankį".

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos valstybių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei įžengti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad, remiantis tuo, negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS "okupacija".

Naujienų srautas
0