VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Žuvinte aptikta centrinės Europos augalų rūšis, praneša Nacionalinis lankytojų centras Facebook.
"Žuvinto biosferos rezervate Buktos miško skroblynuose rasta nauja gegužraibinių šeimos skiautalūpių genties rūšis dar neturi lietuviško pavadinimo ir yra šimtus kilometrų nutolusi nuo artimiausių radviečių pietų Lenkijoje", — teigiama pranešime.
Botaniko, gegužraibinių augalų specialisto Mindaugo Rylos teigimu, aptikto skiautalūpio Epipactis albensis Nováková et Rydlo radimvietė Buktos miške yra nutolusi nuo artimiausios izoliuotos radimvietės pietryčių Lenkijoje apie 450 kilometrus, o iki pagrindinio arealo pakraščio — Lenkijos pietuose esančių kalnų — daugiau nei 700.
Pranešime teigiama, kad Gegužraibinių šeimos augalai — "orchidėjos" — visame pasaulyje susilaukia daug mėgėjų ir profesionalų dėmesio ir yra gana gerai ištirti, todėl surasti naują rūšį pasiseka gana retai. Tai jau 38 gegužraibinių rūšis Lietuvoje.
Pabrėžiama, kad smulkius ir sunkiai pastebimus skiautalūpius tarp kitų žolinių augalų rugpjūčio pradžioje Žuvinto biosferos rezervato Želsvos botaniniame zoologiniame draustinyje aptiko gamtos fotografė Aušra Žilinskienė.
Pažymima, kad rugpjūčio viduryje nemažas būrys botanikų mėgėjų ir profesionalų, biosferos rezervato specialistų "šukavo" Buktos mišką, bandydami nustatyti naujai rastos populiacijos dydį ir užimamą plotą. Rasta daugiau nei 100 naujojo skiautalūpio individų, išsibarsčiusių dideliame miško plote, netgi visai šalia Buktos gamtinio tako.
"Šio skiautalūpio mokslinis rūšies pavadinimas "albensis" yra susijęs su Elbės upe, kurios slėnyje aptikta rūšis pirmą kartą aprašyta. Tai nedideli augalai, jų aukštis svyruoja nuo 7 iki 40 cm, tačiau dauguma augalų — smulkūs ir sunkiai pastebimi tarp kitų žolinių augalų. Žiedai nedideli, apie 7 mm dydžio", — teigiama pranešime.
Paklausus Žuvinto biosferos rezervato vadovo Arūno Pranaičio, ar tokių pietinių rūšių atsiradimas Lietuvoje nėra susijęs su klimato kaita, gamtininkui kilo abejonių.
Pranaičio teigimu, interpretuoti, kad ši konkreti rūšis atkeliauja tokiais atstumais, mes negalime.
"Nei viena augalų rūšis savaime neperšokinėja 700 km atstumo. Ypač orchidiniai, kurie išvis gali pasisėti ir užaugti iki žydėjimo tik ten, kur gyvena jų egzistavimui yra būtinos specifinės dirvožemio grybų rūšys. Šita rūšis galėjo būti išlikusi ir nuo šiltojo Atlančio periodo. Mes nežinome ir nesiimame spėlioti, nes tai neatrodys rimtai. Be abejo, yra rūšių, kurios nuosekliai plinta (nebūtinai iš pietų) ir tą plitimą nesunku dokumentuoti, bet ne šiuo atveju", — sako jis.
Pažymima, kad toks atradimas tik parodo Buktos miško unikalumą.
