VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija yra pagrindiniai užsienio politikos veikėjai, kurie "įdiegia" Baltarusijos krizę, interviu Sputnik Lietuva pasakė portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas.
Lietuvoje vyko Baltarusijoje protestuojančių žmonių, nepritariančių prezidento rinkimų rezultatams, palaikymo akcija. Joje taip pat dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja šalies ponia Diana.
Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, jis surinko 80,1 proc. Balsų.
Portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas pareiškė, kad dabar Vilnius ir Varšuva bando įtraukti į Baltarusijos krizę visą Europos Sąjungą, tačiau dėl griežtos Rusijos pozicijos ši krizė Europos Sąjungos lygiu buvo sustabdyta.
"Lenkija ir Lietuva jau seniai yra, sakykim, JAV įtakos instrumentai Europos Sąjungos viduje, ir jei pažvelgsime į jų vaidmenį Ukrainos krizėje, tai pamatysime, kad Baltarusijoje jie bando įgyvendinti panašią praktiką", — pasakė jis.
Anot Uralovo, yra kelios priežastys, kodėl Lietuva ir Lenkija domisi Baltarusijos krize.
"Pirmasis veiksnys yra geopolitinis. Jie mato save kaip jaunesnius JAV partnerius pagal "spalvotųjų revoliucijų" eksportą regione. Antrasis veiksnys yra ekonominis. Iš Ukrainos krizės matome, kad pagrindiniai naudos gavėjai buvo tos pačios Lenkija ir Lietuva, tai ir darbo migrantų srautas, ir konkurentų sunaikinimas, ir patekimas į rinką pasitelkiant Europos asociacijas, ir daugybė kitų šalutinių reiškinių. Ir trečiasis faktorius — pavadinkime jį istoriniu-politiniu. Tai fantominis noras su išorine parama įgyvendinti Abiejų Tautų Respublikos projektą, kur, tiesą sakant, Ukrainai ir Baltarusijai yra priskiriamas vidaus kolonijų vaidmuo", — teigė jis ir pridūrė, kad Lietuva ir Lenkija neslėpė noro tapti regionine imperija.
