O paprasti gyventojai yra suglumę — už kokias paslaugas Lietuvai šie baltarusiai turi tokias privilegijas?
Migracijos departamentas prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos beveik kiekvieną dieną informuoja apie naujai atvykusius Baltarusijos piliečius, kurie buvo persekiojami tėvynėje.
"Šiuo metu, po tų įvykių, po rinkimų, Lietuvoje prieglobsčio pasiprašė 11 Baltarusijos piliečių. Atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje, sakyčiau, kad tai yra labai nedaug", — žiniasklaida cituoja Migracijos departamento vadovę Eveliną Gudzinskaitę.
Ir prieš porą dienų buvo pranešta, kad į Lietuvą atvyko dar 20 Baltarusijos piliečių, pasinaudodami "humanitarine išimtimi".
Pasirodo, kad iš Lietuvos biudžeto jiems bus suteiktas ne tik būstas, bet ir apsauga. O jauniems aktyvistams buvo pažadėtas nemokamas mokslas Vilniaus universitete.
Žinoma, sąlygos šiems politiniams pabėgėliams apgyvendinti, matyt, bus šiek tiek blogesnės nei sutektos jų vadovei Svetlanai Tichanovskajai, kuri pabėgo į Lietuvą per pirmąsias masinių protestų valandas. Bet net šie pranešimai apie pirmuosius atvykusius Baltarusijos aktyvistus sukėlė paprastų Lietuvos gyventojų nepritarimą. Socialiniuose tinkluose jie išreiškia pasipiktinimą valdininkų dosnumu ir svetingumu.
Čia yra tik keletas komentarų socialinėje žiniasklaidoje. Komentatorių saugumui Sputnik Lietuva autorių nenurodo.
"Kodėl jie nesukuria savo laimingo rytojaus namuose ...?" "Kodėl gi negyvenant už dyką? Visi atvarykite čia! Jie visus pamaitins, sušildys, suteiks laisvės. "Absurdas! Mūsų studentai yra priversti išvykti į užsienį mokėti už studijas, o čia tokios privilegijos! O saugumas?! Aišku, kad mokesčių mokėtojų sąskaita! Tegul l išlaikytiniai važiuoja į Lenkiją dirbti laukuose !!!"
Ir tai yra švelniausi ir labiausiai cenzūrą atitinkantys komentarai. Ir tokių neigiamų komentarų yra daugiau nei 90 procentų. Taigi, ne visi lietuviai džiaugiasi "Lukašenkos režimo" aukų atvykimu į Lietuvą.
O entuziastingi Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie rugpjūčio 23 dieną Lietuvoje vykusią akciją "Laisvės kelias" yra tik gražus kvalifikuotų fotografų sukurtas paveikslas. Pranešama, kad "dešimtys tūkstančių" lietuvių prisijungė prie 1989 metų rugpjūčio 23 dienos "Baltijos kelio" principu surengtos žmonių grandinės. Tačiau liudininkai sako, kad žmonių grandinė, kurioje stovėjo dabartiniai ir buvę Lietuvos prezidentai Gitanas Nausėda ir Dalia Grybauskaitė, buvo sukurta tik keli kilometrai nuo Medininkų kontrolės punkto Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
Net kai kurie vaizdo įrašai iš Vakarų žiniasklaidos pranešimų rodo, kad 34 kilometrų "gyva grandinė" yra profanacija. O masinį akcijos pobūdį, kuriame, pasak organizatorių, tariamai dalyvavo daugiau nei 50 tūkst. žmonių, sukūrė tik pora dabartinės opozicijos partijų. Kaip sakė valdančiosios "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis, "Laisvės kelias" buvo tiesiog visuomenės veikėjo ir šou dalyvio Andriaus Tapino viešųjų ryšių kampanija.
"Laisvės kelias", aišku, tam tikra prasme nepasisekė, kadangi nepavyko šitos grandinės sudaryt gyvos, buvo prošvaisčių, kaip mes matėm. Manau, kad čia didelė klaida buvo padaryta organizatorių, kadangi nepakvietė visų partijų, visuomeninių organizacijų, kad bendrai būtų galima akciją organizuot, o buvo bandymas padaryt savo viešųjų ryšių akciją pono Tapino ir kompanijos, bet matėm, kad nelabai pasisekė", — tvirtino LLRA-KŠS lyderis.
Taryboje kaip tik buvo aptariamas klausimas, kad LLRA-KŠS lyderiai tariamai palaikė žiaurius Baltarusijos teisėsaugos pareigūnų veiksmus prieš taikius protestuotojus. Viename savo interviu Tomaševskis sakė, kad Aleksandras Lukašenka vis dar naudojasi daugumos Baltarusijos gyventojų palaikymu. LLRA-KŠS vadovas taip pat sukritikavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių už kategoriškas pastabas apie Baltarusijos valdžią. Tokie teiginiai "už diplomatijos ribų" neva užkirto kelią civilizuotam oficialiojo Minsko ir Vilniaus dialogui.
"Lietuvos lenkų rinkimų akcija vienareikšmiai palaiko bendrą Lietuvos poziciją dėl Baltarusijos. Tos interpretacijos, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija turi kitą nuomonę dėl Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu, yra neteisinga", — ketvirtadienį po Koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė Ramūnas Karbauskis.
Taigi, likus pusantro mėnesio iki Lietuvos Seimo rinkimų, buvo aiškiai pažymėta fronto linija, kurioje spalio 11 dieną prasidės bendras mūšis. Iš vienos pusės yra valdančiosios koalicijos partijos, iš kitos — opozicija, kurią kartu su jos dalyvavimu "Laisvės kelio" grandyje rems tariamai nepriklausomas prezidentas Gitanas Nausėda.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.