VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Latviai, gyvenantys netoli sienos su Lietuva, vis labiau nerimauja dėl koronaviruso plitimo kaimyninėje šalyje ir baiminasi, kad lietuviai tik paviršutiniškai laikosi saviizoliacijos taisyklių, pranešė Sputnik Latvija.
Pavyzdžiui, Skaistkalnės gyventojai, kuriuos nuo Lietuvos skiria tik nedidelis tiltas per upę, nerimauja dėl to, kad čia daug kontakto su lietuviais, ir dėl COVID-19 užsikrėtimo rodiklių kaimyninė šalis jau gali būti įtraukta į vadinamąjį geltonąjį šalių sąrašą, iš kurių grįžus reikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos.
Pavasarį siena su Lietuva buvo uždaryta: už jos kirtimą grėsė didelė bauda. Vėliau vėl buvo leista kirsti sieną. Pavojus vėl uždaryti sieną yra viena dažniausiai aptariamu temų Skaistkalnės gyvenvietėje. Lietuviai dažnai užsuka čia dėl alkoholio, o štai latviai kerta sieną tam, kad nusipirktų maisto produktų mažesnėmis kainomis. Taip pat latviai Lietuvoje perka degalus. Judėjimas abiem kryptimis yra gana didelis.
Lietuvoje koronaviruso apribojimai yra griežtesni, pavyzdžiui, parduotuvėse reikia nešioti kaukę, todėl daugelis žmonių važiuoja į Latviją pailsėti ir pasivaikščioti. Tai pastebėjo ir Skaistkalnės gyventojai.
"Lietuviai elgiasi šiek tiek kaip išprotėję. Jie važiuoja į Jūrmalą — ten 80 proc. lietuvių! Draugai buvo Ogrės miesto šventėje. Ten taip pat pusė viso kontingento — lietuviai. Nieko, jei tai būtų kažkokia mugė, koncertas. Bet jie važinėja visur!" — sakė vairuotojas iš Skaistkalnės Aris Gothardsas.
Vietiniai gyventojai nerimauja, kad lietuviai, grįždami iš tolimų šalių, paviršutiniškai laikosi saviizoliacijos taisyklių ir taip kelia pavojų latviams.
"Daugelis važinėja su norvegiškais, švediškais, angliškais valstybiniais numeriais. Atvyko atostogauti ir nesilaiko karantino, o važinėja! Dažniausiai pas mus!" — nerimavo Aris.
Slaugytoja Rita Kuzma taip pat patvirtino, kad Skaistkalnės gyventojai patiria stresą dėl neatsakingo lietuvių požiūrio į koronaviruso plitimo prevencijos priemones.
COVID-19 taip pat kelia pavojų Skaistkalnės vidurinės mokyklos planams: vietinė sporto salė yra nedidelė, o švietimo įstaigos vadovybė šaltuoju metų laiku ketino išsiųsti moksleivius treniruotis lietuviškoje sporto salėje su modernesne įranga. Dabar dėl kyla abejonių dėl šios galimybės. Apskritai lietuviai yra pasirengę priimti vietinius vaikus, tačiau viskas priklausys nuo situacijos su COVID-19.
Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2810 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 895 asmenys, 1816 — pasveiko, mirė 86 žmonės.
Respublikoje pastebimai išaugo infekcijos atvejų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad padėtis pradeda panašėti į buvusią balandį, kai šalyje buvo įvestas karantinas.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno, pirmoji koronaviruso banga niekada nesibaigė Lietuvoje, o dabar galima kalbėti apie antrąjį piką. Taip pat, pasak mokslininko, respublikoje nebus antrosios COVID-19 bangos, tačiau galimi dar keli pikai.
