Lietuviai žino, ką sako. Jie patys Europos Sąjungoje jau daugiau nei 15 metų ir "nepriklausomi" beveik 30 metų. Ir per šiuos metus patyrė visą "klestėjimo" žavesį visos Europos namuose, į kuriuos dabar vilioja baltarusius.
Lietuviai prisimena, kaip Lietuvos demokratijos patriarchas Vytautas Landsbergis ir "ko" 1991 metų sausį, beveik kaip ir šiandien Minske, kvietė juos į barikadas su šūkiais sakydamas: "Gyvensime kaip Suomijoje!". Tik atsikratysime nekenčiamos Maskvos valdžios ir iš karto pasipils aukso lietus ant galvų. O lietuviai tikėjo.
Taip, šiandien "kaip Suomijoje", ir galbūt dar geriau, gyvena visa "Landsbergių šeima ir globotiniai". Tačiau už buvusių komunistų partijos nomenklatūrininkų ir KGB skundikų, kurie staiga pakeitė spalvą, gerovę teko brangiai sumokėti. Pirma, gamyklos ir fabrikai bankrutavo. Jie tapo nekonkurencingi civilizuotoje Europos rinkoje su savo televizoriais, šaldytuvais ir elektros įranga.
Vėliau eilė atėjo ir žemės ūkiui. Kam vargti laukuose, kai iš tos pačios Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos jums, lietuviai, atveš vaisius ir daržoves, sūrius ir kumpį daug pigiau ir su visais Europos kokybės sertifikatais. Ir patikėjo patiklūs lietuviai. Laukai buvo apleisti, sodai iškirsti, o galvijų bandos išskerstos.
Be to, Europos kuratorių reikalavimu, buvo papjauta energetikos višta, dedanti auksinius kiaušinius — Ignalinos atominė elektrinė. Pasiteisinimas buvo banalus. Juk reaktorius atominėje elektrinėje yra panašus į Černobylio, nejaugi jūs norite, kad jis sprogtų? Taigi, prašom pakabinti spyną ant Ignalinos atominės durų, o su trūkstama galia "Vakarai jums padės". Kaip jie padeda — atskira tema energijos analitikams.
Po dešimties nepriklausomybės nuo Maskvos metų ir po tokių didelio masto "reformų" lietuviai pribrendo kitam žingsniui — stojimui į Europos Sąjungą ir NATO. Jiems sakė, kad Europa duos lietuviams daug, daug pinigų, o Šiaurės Atlanto aljansas apsaugos nuo "Rusijos lokio", urzgiančio pasienyje iš pykčio, kad prarado tokį grožį ir maitintoją kaip Lietuva.
Lietuviai taip pat prisimena, kaip 2003 metais vyko balsavimas "dėl stojimo į ES".
Referendumas truko dvi dienas — gegužės 10 ir 11, o balsavimas paštu buvo leistas 11 dienų. Tačiau antrosios balsavimo dienos pabaigoje jo organizatoriai suprato, kad plebiscitas gali žlugti dėl mažo rinkėjų skaičiaus. Ir tada, švelniai tariant, suveikė nedemokratiniai metodai — tiesioginis rinkėjų papirkimas.
Buvo paskelbtas pranešimas, kad visiems, kurie balsavo, rinkimų apylinkėje bus įteiktas konservuotas alus ir skalbimo milteliai "Dosia", o šokoladui ir muilui pritaikytos nuolaidos. Todėl buvo pasiekta 63 proc. rinkėjų riba, o daugiau kaip 91 proc. rinkėjų, kurie atėjo atsiimti alaus ir "Dosios", balsavo "už".
Kodėl mes prisiminėme šiuos ne itin malonius Lietuvos valdžios institucijų istorijos faktus? Todėl, kad šiandien baltarusiai yra kvailinami tais pačiais metodais, kuriais 1990–1991 metais Landsbergis ir "ko" užgrobė valdžią Lietuvoje, kad gyventų "kaip Suomijoje", o paprasti žmonės — kaip... Na, žinote patys.
Ir po visų šių prisiminimų paprasti lietuviai linki baltarusiams septynis kartus atmatuoti prieš nukerpant. Tai patvirtina kuklūs apklausos, kurios metu buvo apklausta beveik 20 000 žmonių, duomenys. Tik šiek tiek daugiau nei penki procentai rinkėjų mano, kad Vakarai padės baltarusiams "suklestėti", ir beveik 95 procentų mano, kad pavers juos "elgetomis".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
