VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos gretose yra nesutarimų. Viktoro Babarikos būstinė kuria naują partiją ir pasisako už konstitucinę reformą. Svetlana Tichanovskaja atkerta: tai neatitinka žmonių reikalavimų ir atrodo dviprasmiškai. Anksčiau Lukašenka pažadėjo pakeisti Konstituciją ir netgi susiejo su tuo savo atsistatydinimą iš prezidento posto. Ar rimti jo ketinimai, aiškinasi RIA Novosti.
Pašalinti Lukašenką
Babarikos būstinė priminė: "Konstitucijos pakeitimas buvo inicijuotas birželio 19 dieną". Ir tai yra "viena iš pagrindinių ilgalaikių politinių užduočių". Jie apibūdino reformą bendrais žodžiais: prezidento kadencijos apribojimas, aiškus valdžios atskyrimas, tikrasis parlamento darbas.
Babarika iš tikrųjų kalbėjo apie būtinybę keisti pagrindinį šalies įstatymą dar per rinkimų kampaniją, prieš sulaikant ir uždarant į Valstybės saugumo komiteto izoliaciją. Kandidatas į prezidentus pasiūlė grįžti prie 1994 metų Konstitucijos, suteikiančios plačius įgaliojimus Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
Tokia versija truko neilgai: po dvejų metų į valdžią atėjęs Lukašenka surengė referendumą dėl pokyčių. Išplėstos vykdomosios valdžios galios. Valstybės vadovas gavo teisę skirti ir atleisti vyriausybės narius, generalinį prokurorą, teisėjus ir Nacionalinio banko vadovybę. Tai iš tikrųjų, Babarika pasiūlė atsisakyti Lukašenkos palikimo įstatymų leidybos srityje.
Beveik tuo pačiu metu, birželio mėnesį, pasirodė dar vienas kreipimasis — jame paskelbta apie partijos sukūrimą. Politiko būstinės atstovė, opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narė Marija Kolesnikova — vienas labiausiai atpažįstamų protestų dalyvių veidų — sakė, kad ji pateiks dokumentus registracijai.
Tichanovskaja sureagavo neigiamai. Buvusi kandidatė į prezidentus nesutiko, kad konstitucinė reforma yra pagrindinis opozicijos uždavinys. Jos nuomone, diskusija apie pagrindinio įstatymo pakeitimą tik į naudą dabartiniam šalies vadovui.
"Šiandien Lukašenka bando atidėti savo išėjimą, kalbėdamas apie nesuprantamą konstitucinę reformą neribotą laiką", — savo poziciją paaiškino Tichanovskaja.
Ji taip pat kritikavo ketinimą artimiausiu metu pateikti dokumentus politinei organizacijai įregistruoti. Anot jos, tai "reiškia pasirengimą pakeisti valdžios pasikeitimo temą pasirengimu paprašyti valdžios institucijų leidimo partijai sukurti". Ji mano, kad, klausimą geriau atidėti vėlesniam laikui, ir pabrėžia: "Po naujų prezidento rinkimų turėtume išlaikyti vienybę ir sukurti platų visuomenės judėjimą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos šalys ir piliečiai".
Jai antrino kitas pretendentas į aukščiausias pareigas Valerijus Cepkala. Jis įsitikinęs, kad dabar svarbiausia "pašalinti Lukašenką".
"Jokiu būdu negalima kalbėti ir rengti referendumą dėl Konstitucijos", — pridūrė opozicionierius.
Kitų rinkimų nebus
Iš tiesų pasiūlymas iš dalies pakeisti pagrindinį šalies įstatymą pasigirsta iš dabartinio prezidento lūpų ne pirmą kartą. Susitikime su Minsko traktorių gamyklos darbuotojais Lukašenka pripažino naujų rinkimų galimybę patvirtinus naują įstatymo redakciją. "Jūs turite tai palaikyti referendume, — paragino jis darbuotojus. — Ir pagal naująją Konstituciją, jei norite, surenkite naujus parlamento, prezidento ir vietos valdžios rinkimus."
Prieš kelias savaites, kalbėdamas toje pačioje gamykloje, Lukašenka pasakė, kad nepasiduos opozicijos reikalavimams: "Niekada nesitikėkite, kad padarysiu ką nors veikiamas spaudimo". Ir perspėjo: "Kol manęs nenužudys, tol kitų rinkimų nebus".
Rugpjūčio pabaigoje prezidentas su Aukščiausiojo Teismo pirmininku Valentinu Sukala aptarė trečiąją Konstitucijos versiją — ankstesnės jam atrodė nepakankamai dinamiškos. Jis norėtų per dvejus metus įvykdyti konstitucinę reformą. "Prieš priimant Konstituciją, mes daug ką padarysime perduodami įgaliojimus rajono vykdomųjų komitetų pirmininkams, gubernatoriui", — dar birželį sakė jis.
Lukašenka taip pat nubrėžė ribas, kurių neketina peržengti: "Privatizuojant, vykdant reformas ir panašiai — tai ne su manimi, aš nesiruošiu griauti mūsų šalies socialinės struktūros". O grįžimas prie 1994 metų normų būtų žingsnis atgal.
Prieš metus jis Konstitucijos pataisas susiejo su savo politinės karjeros pabaiga: "Jie tai pavadino valdžios tranzitu, bet aš į tai žvelgiu plačiau. Aš žiūriu, kokia bus mūsų Baltarusija, kokią šalį gaus mūsų vaikai".
Skilimas ar konkurencija
Rusijos politologas Aleksandras Nosovičius paaiškina: Babarika visiškai neužsimena apie savo norą bendradarbiauti su valdžia. "Senoji, 90-ųjų iki Lukašenkos galiojusi Konstitucija yra iš esmės kitoks dokumentas, atsižvelgiant į parlamento vaidmenį ir rusų kalbos statusą. Pagal 1994 metų Konstituciją rusų kalba nebuvo valstybinė kalba", — prisimena ekspertas.
Jis netiki ideologiniais skirtumais tarp Babarikos ir Tichanovskajos, nes pastarojoje nemato nepriklausomos figūros. "Nesvarbu, kas rašo jos tekstus — Lietuvos užsienio reikalų ministerija ar Lietuvos prezidento kanceliarija. Ji net nepretenduoja tapti Baltarusijos lydere. Jie sako, kad ji eina į valdžią paskelbti naujų realių rinkimų. Resursų pokyčiams tikroji opozicija turi: Babarika, Cepkala ir Kolesnikova", — sako Nosovičius.
Todėl kalbos, kad Kolesnikova nustumia Tichanovskają nuo lyderystės, yra beprasmės, priduria jis. "Nėra nuo ko pašalinti Tichanovskają. Kolesnikova yra bent jau lygioje padėtyje su ja, ji nebent pirmauja tik perpildytoje informacinėje dienotvarkėje, duodama po keletą interviu tiek Vakarų, tiek Rusijos žiniasklaidai", — aiškina politologas.
Jo nuomone, Lukašenka ketina pakeisti Konstituciją, kad viskas liktų taip pat. "Jam dabar tai yra būtinas žingsnis, kad susitaikytų su opozicine visuomenės dalimi. Jis dabartinę sistemą laiko idealia. Kraštutiniu atveju jis sutiks su kažkuo, garantuodamas sau imunitetą", — savo požiūrį išsako ekspertas.
"Minsko dialogo" — Užsienio santykių tarybos — direktorius Jevgenijus Preigermanas mano, kad opozicijos gretose kilęs ginčas dėl Konstitucijos negali būti vadinamas susiskaldymu. "Prisiminkite, kaip procesas vyko prieš ir po rinkimų. Masiniai protestai nustebino visus. Juos labiau motyvavo saugumo pajėgų smurtas, o ne opozicijos organizacinės pastangos", — sako jis.
Netrukus opozicijos lyderiai suprato, kad protestų ir vietos gyventojų euforija turi būti suderinta. Niekas daugiau nevienija Lukašenkai oponuojančių politikų. "Opozicijos koordinavimo centras yra tik pavadinimas. Nėra ko koordinuoti. Net ir po bendro pakilimo nebuvo įmanoma suderinti skirtingų požiūrių ir interesų", — aiškina Preigermanas.
Ir patikslina: dabar sunku įvertinti Lukašenkos ketinimų pakeisti Konstituciją rimtumą. "Ramiais laikais jam kilo strateginių minčių, jis planavo ateinančius metus. Aš kartoju — ramiais laikais. O kovos dėl valdžios sąlygomis sunku suprasti, kaip visa tai susiję su tikrove."
Lukašenkos elgesio modelis gali pakenkti ir jo paties planams, ir opozicijos ketinimams, sakė Preigermanas. Prezidentas save laiko tik pagrindiniu bet kokių pokyčių iniciatoriumi ir nuolat pabrėžia, kad jo "paveikti neįmanoma". Tačiau jo nuomonė nėra vienintelis veiksnys. Konstitucijos reformos perspektyvas paveiks protestai. Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas — Maskvos pozicija.
