"Apsirijo ir užsimiršo". Ką Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka

© Sputnik / Оксана Джадан / Pereiti į medijų bankąРижский порт, архивное фото
Рижский порт, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdininkai pirmieji Europos Sąjungoje paskelbė sankcijas Aleksandrui Lukašenkai. Į juodąjį sąrašą įtraukti dar 29 pareigūnai

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Minskas pažadėjo imtis "adekvačių priemonių". Ir tai nėra tušti žodžiai: Latvijos ir ypač Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo Baltarusijos tranzito, rašo RIA Novosti.

Клайпеда - Sputnik Lietuva
Ekspertas: praradusi Baltarusijos tranzitą Klaipėda taps miestu vaiduokliu

Trūko kantrybė 

Strateginis Baltarusijos geografinės padėties trūkumas yra prieigos prie jūros neturėjimas. Prekes reikia gabenti per kaimynus. Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 14,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių, o tai yra trečdalis viso krovinių srauto. Per Klaipėdą perėjo 9,8 milijono tonų "Belaruskalij" trąšų. Tačiau dabar Lietuva Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu nusiteikusi itin nedraugiškai: Vilnius nepripažino prezidento rinkimų rezultatų, įvedė sankcijas ir priglaudė Baltarusijos opoziciją.

"Jie apsirijo ir pamiršo, kas yra Baltarusija", — sakė Lukašenka ir pažadėjo palikti Lietuvos uostus.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius reagavo santūriai.

"Pareiškimai kelia grėsmę ir verčia analizuoti situaciją. Galbūt Baltarusijos vyriausybė įtikins prezidentą apskaičiuoti nuostolius ir, manau, nugalės sveikas protas", — sakė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Baltarusijos krovinių perorientavimas į kitas puses pakenks Minskui, nes kelias per Lietuvą yra trumpiausias, pabrėžė jis.

Порт Риги, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ekspertas: Latvija gali atsisakyti Baltarusijos tranzito esant spaudimui

Tranzito perkėlimas iš Baltijos valstybių į Rusiją buvo aptartas jau anksčiau. 2012 metų lapkričio mėnesį susitikdamas su Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka, Lukašenka pažymėjo, kad šis regionas turi galingą transporto ir logistikos potencialą — keturis jūrų uostus.

"Mus tai domina įgyvendinant bendrus tranzito projektus, įskaitant abipusį prekių perkrovimą į trečiąsias šalis jūra ir sausuma", — tada sakė Baltarusijos prezidentas. Ir pridūrė: "Mes priėmėme principinį sprendimą perorientuoti didelius krovinių kiekius, įskaitant kalio trąšas, iš Baltijos šalių uostų į jūsų uostus. Turime rimtai išnagrinėti šią temą."

Drozdenka palaikė iniciatyvą ir buvo pasirengęs padėti nustatant tinkamus tarifus. Tačiau politinė situacija netrukus pasikeitė ir "daugiavektorinis batka" pradėjo, kaip jam tada atrodė, rimtai artėti prie Vakarų. Įsivaizduojamas "atšilimas" tarp Minsko ir Europos sostinių tęsėsi iš tikrųjų iki šių metų — ir Baltarusijos tranzito perkėlimo iš Baltijos į Rusiją projektas nebuvo aktualus. Bet dabar, Lukašenkai suvokus, kaip iš tikrųjų su juo elgiasi ES apskritai ir ypač Baltijos šalys, atėjo laikas nušluostyti dulkes nuo senojo plano.

Jie daug ką praras

Kai kuriuos Lietuvos politikus neramina naujausios žinios. "Lietuvos vyriausybė, grasindama Lukašenkai, prisišokinėjo. Jei Baltarusija tikrai sustabdys tranzitą per Klaipėdą, tai nukentės ne viena įmonė Lietuvoje. Mūsų uostą, "Lietuvos geležinkelius" ištiks didžiulė ekonominė krizė, po kurios prasidės atleidimų banga. Lietuvos biudžetas praras mažiausiai 30 % mokesčių iš krovinių srauto. Pavyzdžiui, "Lietuvos geležinkeliams" baltarusiškos kalio trąšos šiandien yra pagrindinis krovinys", — pabrėžia buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Klaipėdos uostas laikomas dinamiškiausiai besivystančiu uostu Baltijos šalyse — daugiausia baltarusių dėka. Miesto gyventojų skaičius yra 150 tūkstančių žmonių, o kas trečią darbu aprūpina jūrų uostas.

Vilniaus miesto tarybos narė Romualda Poševeckaja patvirtina, kad šiandien šis klausimas yra pats aktualiausias Lietuvoje.

"Ar tik nepasikarščiavo mūsų politikai? Diskusijos šia tema nenuslūgsta, nuomonės nesutampa, — sako ji. — Kai kurie mano, kad Lietuva per daug aktyviai ėmėsi Baltarusijos opozicijos judėjimo globėjos vaidmens ir griežtai smerkia pasirinktą politinį kursą. Kiti saugo demokratines vertybes ir tvirtina, kad bet kokia kaina būtina palaikyti baltarusius, siekiančius "nuversti diktatorių".

Iki 2006 metų Baltarusija naudojosi Latvijos uostais — Ventspiliu ir Ryga. Bet Minskas manė, kad kelias per Klaipėdą yra patogesnis ir pigesnis.

"Savo ruožtu Klaipėdos uostas greitai persiorientavo į baltarusių krovinius ir investavo į infrastruktūrą: išplėtė pakrantę, pagilino kanalus, pastatė terminalą. Užmegztas abipusiai naudingas bendradarbiavimas. Praradusi baltarusių krovinius, Lietuva tikrai patirs nuostolių, ir tai turės įtakos ne tik Klaipėdai. Lietuvos geležinkeliai, vežėjai, ekspeditoriai, laivų agentai, remontininkai, laivų įrangos tiekėjai, kelių transporto sektorius, statybų įmonės, tiekiančios galinę įrangą — visi gauna pajamų iš Baltarusijos krovinių pervežimų", — apibendrina Poševeckaja.

Klaipėdos uostas - Sputnik Lietuva
Ekspertas: dėl beprotiškų Lietuvos sprendimų Baltarusijos tranzitas atiteks Rusijai

Latvija planavo nuvilioti bent dalį Baltarusijos tranzito. Neseniai Lukašenkos buvo laukiama Rygoje — vizitas buvo numatytas pavasarį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos jis nukeltas į rugsėjo mėnesį. Liepos mėnesį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus lankėsi Latvijoje — pokalbiuose su vietos pareigūnais jis išreiškė susidomėjimą plėtoti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga apskritai ir ypač su Latvija, ypač transporto, logistikos, tranzito, žemės ūkio ir aukštųjų technologijų srityse.

Latviai palankiai sutiko tokius argumentus — ir suprantama, kodėl: per pirmąjį pusmetį šalies geležinkelių krovinių srautas sumažėjo 47,2 % (iki 11,563 mln. tonų). Reikėjo atleisti 1500 "Latvijos geležinkelių" bendrovės darbuotojų — 24 % viso personalo. Įmonė parduoda lokomotyvus, vagonus ir yra priversta sutrumpinti savo pačios elektrifikavimo projektą, kuriam jau skirta didelė ES Sanglaudos fondo subsidija.

Nebeliko pasirinkimo

Oficialioji Ryga po rinkimų vienareikšmiškai pasmerkė Lukašenkos veiksmus. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius netgi kalbėjo apie tai, kad sankcijos Baltarusijai yra nepageidaujamos, nes tai tik dar labiau pririš Minską prie Maskvos. Bet galiausiai Latvijos "kitokia nuomonė" buvo nutildyta — latviams nepavyko išvengti dalyvavimo bendroje pasipiktinimo akcijoje. O Rinkevičius sakė: Aleksandro Lukašenkos vizitas Rygoje "neįmanomas dėl pastarojo meto įvykių ir buvo išbrauktas iš darbotvarkės".

Президент Белоруссии Александр Лукашенко - Sputnik Lietuva
Lukašenka patarė Lietuvai rūpintis savo, o ne Baltarusijos problemomis

Pasak Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus, persiorientavimo ilgai laukti neteks, ypač Rusijos link, kur nereikia muitinės procedūrų.

Iš tikrųjų tai sumenkina faktą, kad maršrutas per Rusijos uostus Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį yra 100–200 kilometrų ilgesnis. Tiesą sakant, pats gabenimas yra mažiausia išlaidų dalis. Svarbiau yra uostas, tranzitas, investiciniai mokesčiai, krovinių išvežimo išlaidos, muitai.

Beje, dar 2017 metais Vladimiras Putinas iškėlė užduotį derėtis su Minsku dėl Baltarusijos naftos produktų, gautų iš Rusijos naftos, gabenimo per Rusijos uostus ir geležinkelius. Tiesa, ir tada viskam sutrukdė "Lukašenkos daugiapoliškumas".

Naujienų srautas
0