VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Baltijos šalys ir Lenkija "įklimpo" su Baltarusija, nes jos į sankcijų sąrašą įtraukė 30 žmonių, įskaitant Baltarusijos prezidentą, tuo tarpu ES nenori taikyti sankcijų Lukašenkai, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas, Strateginės plėtros fondo ekspertų tarybos vadovas Igoris Šatrovas.
Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai nebus taikomos ES sankcijos dėl Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos balsų, penktadienį pranešė laikraštis "Die Welt". Sankcijų idėjai, pasak laikraščio, nepritaria Vokietija, taip pat Prancūzija ir Italija. Tai buvo padaryta siekiant išlaikyti "atvirus kanalus dialogui" su Baltarusijos lyderiu, praneša laikraštis.
Tačiau savaitės pradžioje Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro ES sprendimo, į sankcijų sąrašą įtraukė 30 žmonių, įskaitant Baltarusijos lyderį.
Politologas Igoris Šatrovas pažymėjo, jog Europos Sąjungoje visada buvo prieštaravimų; jų atsirado ir požiūrio į Lukašenką klausimu.
"Baltijos šalių ir daugelio Rytų Europos valstybių, ypač Lenkijos, istoriniai skausmai yra fantominiai. Ir jos santykius su Rusija ekstrapoliuoja į santykius su Baltarusija, su Lukašenka. Taikydamos jam kažką, jos tokiu būdu dažnai bando įgelti Rusijai, ir tai yra labai svarbus argumentas jų veikloje Baltarusijos atžvilgiu. Ten yra realus supratimas, kad Rusija ir Baltarusija yra Sąjunginės valstybės dalys, ir bet kokie smūgiai Baltarusijai yra smūgiai Rusijai. Negalėdamos trukdyti [Rusijos prezidento] Vladimiro Putino judėjimui, jos surengia tokį menką kerštą, pavyzdžiui, bandydamos apriboti Lukašenką, jo viešąjį tarptautinį aktyvumą", — pažymėjo Šatrovas.
Pasak jo, Baltijos šalys ir Lenkija yra bandymo nuversti Lukašenką proceso pagrindinės operatorės ir "jau nebegali trauktis iš savo nustatytos paradigmos".
"Jos turi tam tikrą planą "Baltarusija be Lukašenkos", ir jos žais šį žaidimą iki galo. Jos jau įklimpo, nors joms tai patinka. Tai leidžia joms padidinti savo geopolitinį statusą. Kitų savo geopolitinės įtakos metodų, kaip tik dirginti Rusiją, arba kištis į Baltarusijos reikalus, kitų priemonių kaip nors pristatyti save tarptautinėje arenoje nėra. Jos jau seniai būtų pamirštos, jos ir taip buvo Europos šalikelė ir taptų vargingiausiomis ir labiausiai nuskurdusiomis", — pažymėjo ekspertas.
Pasak jo, reikšmingą vaidmenį kai kurių ES šalių požiūriui į tai, kas vyksta Baltarusijoje, atliko Maskvos reakcija.
"Jei Rusija dėl kokių nors priežasčių nepripažintų Lukašenkos ir šių rinkimų teisėtumo, tai, žinoma, Lukašenka taptų atstumtuoju Europoje. Šiuo atveju Rusijos pozicija Vokietijai, Senosios Europos šalims buvo reikšminga. Na, o Baltijos šalys, Lenkija virto neetatinėmis Rusijos priešėmis", — pasakė Šatrovas.
