Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijos pareiškimas, kad už Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos sektorių atsakingos ministerijos susitarė dėl naujų prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklių, kurios numato atsisakyti pirkti elektrą iš Baltarusijos po Baltarusijos AE paleidimo, nuskambėjo garsiai, bet nebuvo iki galo suprastas... Žiūrint į pirminį šaltinį, Estijos ministerijos svetainę, pranešimo tekstas kelia daug klausimų.
"Pagal susitarimą prekyba elektra su Baltarusija bus nutraukta po to, kai ten bus paleista atominė elektrinė, ir tam bus įvesta elektros kilmės sertifikatų sistema. Tarp Kaliningrado ir Lietuvos prekyba tęsis dabartiniu mastu. Vėliau šią savaitę energijos rinkos reguliavimo institucijoms (Estijos atveju — Konkurencijos tarnybai) bus pateikta nauja trišalė prekybos pajėgumų skaičiavimo metodika, kurią galės taikyti ir Baltijos šalių elektros rinkos dalyviai. Sutartis galioja iki Baltijos energetikos sistemų sinchronizavimo 2025 metų pabaigoje".
Europos Komisija — ištikima Kaliningrado sąjungininkė
"Įkvepiantis" tekstas, kurį nepaprastai sunku suprasti bet kuria kalba. "Elektros kilmės sertifikatas" yra viliojantis bandymas išduoti pasus elektronams, nustatyti jų pilietybę ir išduoti vizas, tai yra tipiška nemokslinė fantastika, romano apie "laisvės molekules" JAV gamybos suskystintose gamtinėse dujose (SGD) tęsinys.
Kita, ne tokia juokinga žinia — "Prekyba tarp Kaliningrado ir Lietuvos tęsis dabartiniu mastu". Šia fraze už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai yra priversti pripažinti savo pasidavimo faktą, kol Rusija neišsprendė visų Kaliningrado srities energetikos problemų. Kaip atskaitos taškas buvo paimta FIFA pasaulio taurės data: jei pažvelgsite į trijų naujų dujų jėgainių statybos projektų Kaliningrado srityje loginį pagrindą, tai skamba taip: "Nieko asmeniško, tiesiog treniruočių ir žaidimų metu šviesa stadione turi būti". Dingstis, leidžianti "ignoruoti" bet kokius galimus Lietuvos veiksmus — juk prieš statant naujas jėgaines Kaliningrado sritis buvo labai priklausoma nuo elektros tranzito per šios šalies teritoriją.
Kadangi Pasaulio futbolo čempionatas yra tarptautinis renginys, elektrinių statyba buvo patikėta "InterRAO". Vėlgi, "nieko panašaus, pavadinimas neįpareigoja". Bet būtent valstybės valdoma bendrovė "InterRAO" monopolizuoja elektros energijos eksportą, ir tai ji pradėjo daryti vos pradėjus eksploatuoti elektrines. 2009 metais uždarius Ignalinos AE, Lietuvos priklausomybė nuo elektros importo sudaro apie 70 proc., tuo tarpu 65 proc. visos importo apimties tiekiama per BRELL elektros žiedą (Baltarusija–Rusija–Estija–Latvija–Lietuva).
Iki 2019 metų didžioji šio importo dalis buvo iš Estijos, kuri, skirtingai nei Lietuva, ne tik neuždarė Narvoje esančių elektrinių, kurioms šios šalies šiaurės rytuose kasyklose ir atvirose kasyklose kasama naftos skalūnai, bet ir sugebėjo pastatyti dar vieną. Tačiau 2019 metais Europos Komisijos prašymu Estija buvo priversta uždaryti seniausius Narvos šiluminių elektrinių blokus, dėl "skalūnų deginimo pavojus aplinkai". Estija liko be 25 procentų įdiegtų pajėgumų — apskritai tai yra arčiau technologinės katastrofos.
Beje, tai buvo priežastis, dėl kurios nebuvo atliktas bandomasis izoliuoto ELL veikimo be BR bandymas, numatytas 2019 metais, Estijos energetikai nebuvo tokie eksperimentai, visos jų pastangos buvo skirtos stabiliam respublikos bendros energetikos sistemos veikimui palaikyti. Latvija taip pat "automatiškai" atsisakė dalyvauti teste ir tokiu pačiu būdu šiame sprendime nebuvo jokios politikos. Uždarius paskutinį pagrindinį elektros vartotoją — Liepojos metalurgijos gamyklą, Latvija pateko į nedidelį šalių, pasiekusių energijos balansą, sąrašą: ji pagamina tiksliai tiek elektros, kiek reikia visiems vartotojams.
Bet ši gerovė turi savų niuansų: mažiausiai 60 procentų elektros Latvijoje pagaminama prie Dauguvoje pastatytų hidroelektrinių kaskados.
Hidroelektrinės neabejotinai yra stabilus elektros energijos šaltinis, tačiau motina gamta neleidžia išsisukti nuo kasmetinių sezoninių gamybos apimčių svyravimų: žiemą reikia kaupti vandenį rezervuaruose, tačiau pavasario–vasaros laikotarpiu, priešingai, susidaro gamybos pikas. Dėl šios priežasties Latvijos energetikos sistema buvo maksimaliai sujungta su Estijos energetikos sistema: elektros energijos tiekimas iš Narvos ŠE užtikrino pusiausvyrą žiemos metu, vasarą Latvija, kiek perdėjusi, su savo kaimyne atsiskaitė "vandens" kilovatvalandėmis.
Žiemą uždarius 25 procentus Estijos pajėgumų, Latvija pasirodė esanti energijos stygiaus šalis, kuria įmonė "InterRAO" nepasinaudojo. Ji turi gerą, draugišką partnerį Lietuvoje — įmonę sudėtingu lietuvišku pavadinimu "InterRAO Lietuva", kuri 2019-aisiais sėkmingai įsigijo 2,5 milijardo kilovatvalandžių daugiau nei 2018-aisiais.
Todėl, jei kažkas staiga nusprendė, kad "InterRAO Lietuva" užsiima tik prekyba elektra, tai yra klaidinga nuomonė, nes pagrindinė įmonės verslo kryptis yra jai priklausančio vėjo jėgainių parko operatyvus valdymas Lietuvoje, o prekyba yra hobis. Taip atrodo šios Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministerijos pareiškimo dalies "iššifravimas": "Mes reiškiame nepasitenkinimą BelAE, tačiau prašome jūsų nenutraukti "totalitarinės" elektros energijos tiekimo iš Kaliningrado srities — be jo energijos balansas nesueina".
Baltijos ministrų pareiškimas ir biurokratinė tikrovė
Belieka laukti, ką reiškia dar viena Estijos ministerijos pranešimo spaudai frazė: "Naujoji trišalė prekybos pajėgumų skaičiavimo metodika bus pristatyta energijos rinkos reguliavimo institucijoms (Estijos atveju — Konkurencijos tarnybai) šios savaitės pabaigoje, kuria taip pat galės naudotis Baltijos šalių elektros rinkos dalyviai".
Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos pramonė yra neatsiejama "Nord Pool" energijos rinkos dalis, kurios būstinė yra Norvegijoje, todėl visi prekybos taisyklių pakeitimai turi būti derinami su visais kitais rinkos dalyviais, energetikos kompanijomis iš 14 Europos šalių. Taigi, ponų ministrų susitarimas turėtų būti traktuojamas kaip ketinimų pareiškimas, kuris turėtų virsti dokumentų rinkiniu — naujos skaičiavimo metodikos projektą pirmiausia turėtų apsvarstyti ir patvirtinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos reguliavimo institucijos, tada tą pačią procedūrą atliks reguliavimo institucija "Nord Pool".
Tik po šios biurokratinės procedūros galime tikėtis pamatyti ir išgirsti oficialią Baltarusijos ir Rusijos arba, ko negalima atmesti, ir Sąjunginės valstybės reakciją. Koks gali būti atsakymas, kol kas galima tik spėlioti, ir aš leisiu sau priminti, kad kažkas panašaus jau įvyko Rusijos ir Baltijos respublikų santykių istorijoje, ir visai neseniai.
Prekyba elektra pagal Estijos ir Latvijos taisykles — naujas sezonas
2019 metais Latvijos ir Estijos sistemos operatoriai (atitinkamai "Augstsprieguma tikls" ir "Elering") sukūrė ir patvirtino naują pralaidumo tarp LRI ir LRE prekybos zonų, tai yra elektros prekybos tarp Rusijos ir Latvijos bei tarp Rusijos ir Estijos, galios apskaičiavimo metodiką. Metodika perėjo visus patikrinimus abiejų respublikų ir "Nord Pool" reguliavimo institucijose, viskas gerai. Nebuvo jokių pareiškimų, protesto notų ar kitokio ažiotažo iš Rusijos pusės — visiška tyla, taika ir tvarka.
Elektros energijos tiekimas iš Rusijos į Estiją 2019 metų pabaigoje buvo 0,00 (nulis taškas nulis taškas nulis) kilovatvalandės, iš Rusijos į Latviją tuo pačiu laikotarpiu — 0,00 (nulis taškas nulis taškas nulis) kilovatvalandės. "Ar manote, kad galite mums vienašališkai diktuoti prekybos elektros energija sąlygas? Jokių problemų — diktuokite, bet prekybos nebus."
Tarpvalstybinės elektros linijos yra įrengtos, visiškai techniškai tvarkingos, budėjimo režimu tiekiama energija, tačiau tiekimas neatvyksta. 2020 metų birželio 9 dieną 160 tūkstančių Rygos ir sostinės priemiesčių gyventojų kelioms valandoms liko be elektros: sugadintas vienos Rygos dujų jėgainės kabelis, o BRELL taisyklėse numatyta neatidėliotina pagalba iš Rusijos nebuvo suteikta.
Rusijos veiksmų logika yra paprasta kaip kirvis: jei ponai mano, kad naujos taisyklės "Nord Pool" viduje yra svarbesnės nei susitarimai BRELL viduje, ponai turėtų šypsotis bet kokioje situacijoje. Taigi, Rusija turi patirties, todėl negalima atmesti galimybės, kad atsakas į dabartinius Estijos, Latvijos ir Lietuvos veiksmus bus labai panašus į ankstesnį. Kaip matome, Baltijos šalių politikai visiškai nesidomi Baltarusijos atsakymu — paskelbtos vienašališkos diskriminacinės priemonės, karas su konkurencija ne rinkos metodais.
Kokios bus BRELL elektros energijos žiedo veikimo perspektyvos, pabandysime išsiaiškinti kitame straipsnyje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
