Karbauskis parašė apie tai visą straipsnį. Kiek pagrįsta jo pozicija ir kiek realus toks projektas?
Pirmiausiai Karbauskis labai tiksliai užfiksavo pagrindinius esamos padėties šioje srityje momentus. Pirma, Lietuvos gyventojai (ypač regionuose) susiduria su banko paslaugų prieinamumo problema, nes komerciniai bankai uždaro savo skyrius kaip "nereikalingus".
Antra, pastarieji labai nenoriai kredituoja smulkų ir vidutinį verslą, o paslaugų įkainiai dideli net tiems, kurie gyvena pasiturinčiai. Trečia, maža rinka lemia, kad Lietuva nėra patraukli naujų užsienio bankų atėjimui. Atitinkamai, konkurencija joje išlieka maža ir nemotyvuoja jau veikiančių Lietuvoje bankų tobulinti ir piginti teikiamas paslaugas.
Tokiu būdu, valstybinis bankas išspręstų iš karto kelias problemas. Pirma, pagerintų bankinių paslaugų prieinamumą gyventojams (ypač jei bendradarbiautų su Lietuvos paštu). Antra, atpigintų jas. Trečia, praplėstų kreditines smulkaus ir vidutinio verslo galimybes (jau nekalbant apie palankesnes iš esmės valstybinių paskolų sąlygas). Na o komplekse — padidintų konkurenciją rinkoje.
Šiame kontekste gali kilti klausimas: ar valstybinis bankas nėra atgyvena? Ne, nėra. Tokie bankai egzistuoja Europoje vienokia ar kitokia forma. "Pavyzdžių galima rasti ir kaimyninėje Lenkijoje. Lenkijos valstybė valdo daugiau kaip pusę "PKO Bank Polski" akcijų. Tai klasikinis bankas, teikiantis paslaugas tiek verslo klientams, tiek ir privatiems fiziniams asmenims.
"PKO Bank Polski" grupė turi ir dukterines įmones, teikiančias lizingo, skolų išieškojimo, nekilnojamo turto vystymo, pensijų fondo paslaugas, ji yra įsteigusi ir Ukrainoje veikiantį banką. Žvelgiant į kaimynines valstybes — tai bene geriausias pavyzdys, kaip valstybė gali ekonomiškai pelningai ir visuomenei naudingai veikti bankininkystės srityje", — pažymėjo Karbauskis.
Kitaip tariant, egzistuoja keli valstybinio banko variantai. Pirmas, valstybė sukuria banką ir visiškai jį kontroliuoja. Antras, ji turi kontrolinį akcijų paketą. Pastarasis scenarijus, galbūt, yra efektyvesnis, nes privatus investorius gali padidinti banko valdymo efektyvumą.
Svarbus momentas susijęs su valstybinio banko paslaugų spektru. Tai yra, jis turėtų dirbti tik su verslu ar ir su gyventojais? Šiame kontekste verta dėmesio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pozicija. Jis nustebino, kai parėmė valstybinio banko idėją (sunku suprasti, kaip iš komercinio banko atėjęs žmogus gali remti konkurento jam kūrimą). Tačiau Karbauskis paaiškino, kur šuo pakastas.
"Valstybinio banko idėją palaikantis Prezidentas Nausėda mano, kad šis bankas turėtų koncentruotis ne į mažmeninę bankininkystę, o į verslo bei gamybos kreditavimą. Tai yra suprantama, nes Prezidentas turi ilgą darbo komerciniuose šalies bankuose patirtį ir siūlo modelį, kuris komerciniams bankams būtų labiausiai palankus: atiduoti rizikingiausią (kreditavimo) dalį valstybei, o komerciniams bankams palikti mažmeninę apyvartą, verslo ir valstybinių įmonių, gyventojų indėlius, kas bet kuriam bankui užtikrina stabilias pajamas. Tačiau ar tai tas kelias, kuriuo turėtume eiti?" — paklausė Karbauskis.
Atsakymas — tikrai ne. Jeigu jau steigti valstybinį banką, tai su visomis paslaugomis, o ne pagal schemą, naudingą komerciniams bankams, kurie ir taip elgiasi Lietuvos gyventojų atžvilgiu gana įžūliai. Tačiau tuo pat metu būtina užkirsti kelią potencialioms rizikoms, susijusioms su valstybės bankine veikla.
Pavyzdžiui, yra nuomonė, kad valstybinis bankas yra ideali platforma didelio masto korupcijai. "Išdalins valstybinius pinigus saviems, o po to bankas bankrutuos", — nerimauja paprasti šalies gyventojai. Ir reikia pripažinti, kad toks pavojus yra. Todėl, kaip minėta, geriau, kad dalinai valstybinį banką valdytų privatus investorius, kuris garantuos didesnį jo veiklos skaidrumą ir efektyvumą (jau nekalbant apie Lietuvos banko priežiūrą).
Pagaliau, kiek realu, kad "valstiečiai" realizuos savo sumanymą. Šiaip, tokio projekto reikėjo imtis Seimo kadencijos pradžioje, o ne kalbėti apie jį prieš rinkimus, kai neaišku, kaip jie pasibaigs. Antra, net jeigu valdantieji išsaugos daugumą, situacija su bankų mokesčio įvedimu parodė, kad pasipriešinimas bus didžiulis, ir ne faktas, kad galutinis rezultatas (jeigu iš viso pavyks) sutaps su pradiniu planu.
Apibendrinant, galima užfiksuoti kelis dalykus. Pirma, valstybinio banko idėja kaip tokia yra gera, ir toks bankas Lietuvai praverstų. Antra, idėja ir jos realizavimas yra du skirtingi dalykai. Kitaip tariant, dar reikia pažiūrėti, ar "valstiečiai" sugebės pralaužti komercinių bankų sieną, o jeigu sugebės — ar pavyks užtikrinti valstybinio banko veiklos skaidrumą ir efektyvumą.
Pagyvensime — pamatysime...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
