VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. Pasikeitus Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėms vis dažniau atsisakoma mokėti už kaimynų prie konteinerių paliktas atliekas, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.
Anksčiau atliekos paliktos prie konteinerių buvo tvarkomos iš bendro biudžeto. Nuo naujų metų — šių atliekų tvarkymo išlaidos paskirstomos tik tiems namams, kurių konteinerių aikštelėse buvo rastos atliekos.
Vilniaus mieste kas mėnesį užfiksuojama per 500 atvejų, susijusių su neteisėtai paliktomis buitinėmis didelių gabaritų atliekomis (DGA).
Savivaldybės įmonė "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" ("VASA") sulaukia nuo 400 iki 600 gyventojų pranešimų apie paliktas arba iškraunamas stambias buitines atliekas šalia bendro naudojimo konteinerių daugiabučių namų kiemuose.
"VASA" šiemet suorganizavo daugiau kaip 1050 tonų neteisėtai paliktų buitinių DGA išvežimą. Sostinės savivaldybei tai kainavo apie 211 tūkst. eurų.
Patirtos sąnaudos bus paskirstomos visiems gyventojams, kuriems skirta atliekų aikštelė. Dėl to netvarkingiausiems miestiečiams atliekų tvarkymo mokestis gali padidėti iki keliasdešimt eurų. 7
Pasak SĮ "VASA" Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovo Gintauto Mackonio, pastaruoju metu sostinėje pastebima dvejopa tendencija: viena vertus daugėja neleistinai išmetamų didelių gabaritų buitinių atliekų gyvenamuosiuose rajonuose, kita vertus — sulaukiama vis daugiau pranešimų apie tokius atvejus, inicijuojama veikla, skatinanti tinkamai tvarkyti ir mažinti atliekas, racionaliai jas panaudoti.
Kova su vietiniais "sąvartynais"
"VASA" atstovo teigimu, daugiausia stambių buitinių atliekų išmetama vakarinėje miesto dalyje.
"Kai kurių rajonų daugiabučių namų kiemuose nuolat aptinkame vietinius "sąvartynus". Ant konteinerių klijuojame informacinius lipdukus, siunčiame edukacinius leidinius apie atliekų tvarkymą, reguliariai tikriname problemines vietas, reaguojame į pranešimus ir organizuojame neteisėtai paliktų atliekų išvežimą. Tačiau vos sutvarkome kokį nors vietinį "sąvartyną", netrukus, dažniausiai po nakties, toje pačioje vietoje išdygsta nauja atliekų krūva", — sakė Mackonis.
Senus baldus, santechniką, panaudotus langus, duris, buitinę ar kompiuterinę techniką, po remonto likusias statybines atliekas, net šiferio lakštus bei nusidėvėjusias padangas, kitas didelių gabaritų atliekas dažniausiai išmeta ne kas kitas, o to paties rajono daugiabučių namų, garažų ar sodo bendrijos gyventojai.
Tokios atliekos savavališkai kraunamos net tik bendro naudojimo konteinerių aikštelėse, bet ir bendruose kiemuose, ant šaligatvių, prie pastatų sienų, po balkonais, prie praėjimo tunelių, pavėsinių, žaidimų aikštelių, tvorų.
Visi gyventojai sumoka už neteisėtą atliekų išmetimą
Atliekų tvarkymo taisyklės nurodo, kad didelių gabaritų buitinių atliekų tvarkymu turi pasirūpinti patys vilniečiai. Savo iniciatyva ir lėšomis jie turi išvežti arba užsakyti tokių atliekų pridavimą specialiose atliekų surinkimo vietose.
Į rinkliavą už buitinių atliekų tvarkymą nėra įskaičiuojami didelių gabaritų buitinių atliekų tvarkymo kaštai — tai papildoma paslauga, už kurią skaičiuojamas papildomas mokestis.
Didelių gabaritų buitinės atliekos išvežamos ne tomis pačiomis transporto priemonėmis, kurios naudojamos surinkti mišrias buitines atliekas. "VASA" turi organizuoti atskirą jų surinkimą ir išvežimą. Šios paslaugos kainuoja papildomai, vien šiais metais stambių buitinių atliekų iš bendro naudojimo konteinerių aikštelių išvežimo kaštai jau siekia 211460 eurų.
Mackonio teigimu, akivaizdu, kad vis dar yra nesąžiningų žmonių, kurie ne tik kuria netvarką, bet savo atliekų tvarkymo kaštus permeta kitiems gyventojams, gal net savo kaimynams, nes neleistinai išmestų buitinių DGA tvarkymo sąnaudos yra paskirstomos konteinerių aikštelei priskirtiems pastatams po lygiai.
Apskaičiuojant kitų metų atliekų tvarkymo mokestį, į jį bus įtrauktos ir didelių gabaritų atliekų, išvežtų nuo bendro naudojimo konteinerių aikštelių, sąnaudos pagal užfiksuotą išvežtų atliekų svorį. Tai galioja ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Didėja gyventojų nepakantumas pažeidėjams
Pasak "VASA" atstovo, gyventojai vis dažniau piktinasi nesąžiningų kaimynų elgesiu. Vieni išdrįsta patys sudrausminti pažeidėjus, kiti užsirašo arba nufotografuoja automobilių, iš kurių iškraunamos atliekos, numerius, susižino, iš kurio buto po remonto išmetamos statybinės atliekos, seni baldai, buitinė technika ir kt. Šią informaciją gauna "VASA" ir Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.
VASA duomenimis, tokių pranešimų šiais metais sulaukiama kelis kartus daugiau nei pernai.
Mackonio teigimu, savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Jei nusižengimas padarytas pakartotinai, skiriama bauda gali būti iki 600 eurų.
