VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą, kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti.
Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, uždaviniai ir kiekybiniai rodikliai 2030-iesiems metams. Kaip pažymėjo premjeras Saulius Skvernelis, šiuo dokumentu siekiama spręsti kertinius iššūkius: ekonomikos perorientavimą į aukštos pridėtinės vertės, žiedinę ekonomiką, didinti švietimo kokybę ir tolygumą, mažinti nelygybę, socialinę ir regioninę atskirtį.
Plane formuluojama 10 strateginių tikslų. Respublika siekia pereiti prie pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, didinti gyventojų socialinę gerovę ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį bei didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams.
Taip pat ketinama stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą, gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą, užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui.
Valdžia taip pat ketina tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį, didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, stiprinti Lietuvos įtaką pasaulyje ir ryšius su diaspora, stiprinti nacionalinį saugumą.
Iš viso įgyvendinant Nacionalinis pažangos planą per 2021–2030 metų laikotarpį numatoma investuoti 18 mlrd. eurų. Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių finansinių investicijų dalis sudaro apie 82 proc. visų planuojamų investuoti lėšų.
