Paskelbti paskutiniai kasmetinių "Nature inFocus" fotografijos apdovanojimų nugalėtojai ir finalininkai. Dėl pandemijos festivalis buvo atšauktas, o išrinktos nuotraukos buvo tiesiogiai paskelbtos YouTube. Daugiau nei 1 600 fotografų iš viso pasaulio atsiuntė apie 14 000 nuotraukų.
"Nature inFocus Photography Awards" premija apdovanojami fotografai, kurių darbai padeda išsaugoti mūsų gamtos istoriją ir skatina atkreipti dėmesį į gamtos apsaugą.
© Photo : Ganesh Chowdhury / Nature inFocusGango upės delfinai — seniausia upių delfinų rūšis, išlikusi iki šių dienų. Išskirtinis rūšies atsparumas padėjo jai išgyventi viename iš labiausiai nukentėjusių upių baseinų pasaulyje. Remiantis oficialiais duomenimis, Indijos upių sistemose yra tik apie 3700 šios rūšies atstovų. Iš vietinių sužinojęs apie upės delfinus, fotografas keturias valandas praleido vandenyje, kad nufotografuotų šį gyvį.
Gango upės delfinai — seniausia upių delfinų rūšis, išlikusi iki šių dienų. Išskirtinis rūšies atsparumas padėjo jai išgyventi viename iš labiausiai nukentėjusių upių baseinų pasaulyje. Remiantis oficialiais duomenimis, Indijos upių sistemose yra tik apie 3700 šios rūšies atstovų. Iš vietinių sužinojęs apie upės delfinus, fotografas keturias valandas praleido vandenyje, kad nufotografuotų šį gyvį.
© Photo : Magnus Lundgren / Nature inFocusBrown Paper Nautilus — aštuonkojis, kuris prikimba prie jūros paviršiuje plūduriuojančių objektų. Nors sąryšis dar nėra iki galo suprantamas, manoma, kad šis gyvis savo šeimininką naudoja kaip maisto ir apsaugos šaltinį. Kai buvo fotografuojamas, jis medūzą naudojo kaip aktyvią gynybos formą.
Brown Paper Nautilus — aštuonkojis, kuris prikimba prie jūros paviršiuje plūduriuojančių objektų. Nors sąryšis dar nėra iki galo suprantamas, manoma, kad šis gyvis savo šeimininką naudoja kaip maisto ir apsaugos šaltinį. Kai buvo fotografuojamas, jis medūzą naudojo kaip aktyvią gynybos formą.
© Photo : Varun Thakkar / Nature inFocusNuotraukoje: pietinis raganosis, didžiausia raganosių paukščių rūšis Žemėje. Nuotraukoja matyti, kaip paukštis maitina savo jauniklį. Jie aptinkami pievose, miškuose ir atvirose savanose pietų Afrikoje, juos galima atpažinti iš juodos spalvos plunksnų ir ryškiai raudono akies apvado, būdingo patinams. Jaunikliai ant galvos ir gerklės turi geltonų dėmių.
Nuotraukoje: pietinis raganosis, didžiausia raganosių paukščių rūšis Žemėje. Nuotraukoja matyti, kaip paukštis maitina savo jauniklį. Jie aptinkami pievose, miškuose ir atvirose savanose pietų Afrikoje, juos galima atpažinti iš juodos spalvos plunksnų ir ryškiai raudono akies apvado, būdingo patinams. Jaunikliai ant galvos ir gerklės turi geltonų dėmių.
© Photo : Yashpal Rathore / Nature inFocusTrumpanosis vaisėdis šikšnosparnis skrenda judrioje gatvėje Indijoje, Karnatakoje. Vis augančiame mieste šie naktiniai sparnuoti žinduoliai prisitaiko prie miesto aplinkos triukšmo. Nors šikšnosparniai yra nemėgstami daugumos gyventojų, jie atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ekosistemoje kaip sėklų platintojai ir kovotajai su kenkėjais.
Trumpanosis vaisėdis šikšnosparnis skrenda judrioje gatvėje Indijoje, Karnatakoje. Vis augančiame mieste šie naktiniai sparnuoti žinduoliai prisitaiko prie miesto aplinkos triukšmo. Nors šikšnosparniai yra nemėgstami daugumos gyventojų, jie atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ekosistemoje kaip sėklų platintojai ir kovotajai su kenkėjais.
© Photo : Krishnendu Mitra / Nature inFocusŠi pelėda atskrido ant buto palangės Kalkutoje ir pritraukė smalsią auditoriją. Daugelis šaukė ir fotografavo paukštį. Tokių paukščių kaip pelėda išgyvenimas visada yra iššūkis miesto aplinkoje, kur yra oro tarša ir didelis triukšmo lygis.
Ši pelėda atskrido ant buto palangės Kalkutoje ir pritraukė smalsią auditoriją. Daugelis šaukė ir fotografavo paukštį. Tokių paukščių kaip pelėda išgyvenimas visada yra iššūkis miesto aplinkoje, kur yra oro tarša ir didelis triukšmo lygis.
© Photo : Soumabrata Moulick / Nature inFocusIndinis raganosis išdrįso išeiti už parko ribų ir aplankyti kaimyninius kaimus. Fotografas raganosio pėdomis nuėjo pėsčiomis iki miškininkystės posto ir iš arti galėjo užfiksuoti gyvūną.
Indinis raganosis išdrįso išeiti už parko ribų ir aplankyti kaimyninius kaimus. Fotografas raganosio pėdomis nuėjo pėsčiomis iki miškininkystės posto ir iš arti galėjo užfiksuoti gyvūną.
© Photo : Sitara Karthikeyan / Nature inFocusDidingas dramblys, einantis link fotografo, apsipila save dulkėmis, kurias barstė savo straubliu. Drambliai maudosi dulkėse, kad jų oda būtų sveika ir apsisaugotų nuo parazitų. Tai taip pat padeda jiems atsivėsinti.
Didingas dramblys, einantis link fotografo, apsipila save dulkėmis, kurias barstė savo straubliu. Drambliai maudosi dulkėse, kad jų oda būtų sveika ir apsisaugotų nuo parazitų. Tai taip pat padeda jiems atsivėsinti.
© Photo : Digant Desai / Nature inFocusNuotraukoje: jūrų klounai ir anemonai. Jūrų klounų ir anemonų santykiai laikomi vienais iš garsiausių simbiozinių vandenyno santykių, jie atsirado mažiausiai prieš dešimt milijonų metų.
Nuotraukoje: jūrų klounai ir anemonai. Jūrų klounų ir anemonų santykiai laikomi vienais iš garsiausių simbiozinių vandenyno santykių, jie atsirado mažiausiai prieš dešimt milijonų metų.
© Photo : Nayan Jyoti Das / Nature inFocusLaukinių dramblių šeima, apsupta jonvabalių, miega po žvaigždėtu savanos dangumi.
Laukinių dramblių šeima, apsupta jonvabalių, miega po žvaigždėtu savanos dangumi.
© Photo : Abhikram Shekhawat / Nature inFocusDidelė Bengalijos makakų populiacija apsigyveno Aravalyje, kur taip pat yra ir garsioji Galtadži šventykla. Nors šios beždžionės žmonėms, kurie lankosi šventykloje, kad nusilenktų beždžionių dievui Hanumanui, kelia daug nepatogumų, lankytojai su jomis elgiasi pagarbiai.
Didelė Bengalijos makakų populiacija apsigyveno Aravalyje, kur taip pat yra ir garsioji Galtadži šventykla. Nors šios beždžionės žmonėms, kurie lankosi šventykloje, kad nusilenktų beždžionių dievui Hanumanui, kelia daug nepatogumų, lankytojai su jomis elgiasi pagarbiai.
© Photo : Magnus Lundgren / Nature inFocusRemora arba prielipinės turi modifikuotą nugaros peleką, kuris veikia kaip siurbtukas ir leidžia jiems prikibti prie kitų didesnių jūros gyvių. Remora gali žymiai sulėtinti savo šeimininkus ir priversti juos išnaudoti daugiau energijos.
Remora arba prielipinės turi modifikuotą nugaros peleką, kuris veikia kaip siurbtukas ir leidžia jiems prikibti prie kitų didesnių jūros gyvių. Remora gali žymiai sulėtinti savo šeimininkus ir priversti juos išnaudoti daugiau energijos.
© Photo : Ripan Biswas / Nature inFocusMusoninės audros, bengalų kalba vadinamos kalboishakhi, atneša pirmuosius lietus po kelių mėnesių sausojo sezono. Šiuo metu miškuose pasirodo daugybė varlių, kurios "dainuoja".
Musoninės audros, bengalų kalba vadinamos kalboishakhi, atneša pirmuosius lietus po kelių mėnesių sausojo sezono. Šiuo metu miškuose pasirodo daugybė varlių, kurios "dainuoja".
© Photo : Sumit Adhikary / Nature inFocusSaulėlydžio fone iš vandens iššoko ilgasnukis prodelfinas. Toks elgesys dažnai pasitaiko tarp banginių šeimos gyvūnų, ir nors yra daugybė hipotezių, mokslininkai vis dar nežino, kodėl jie tai daro.
Saulėlydžio fone iš vandens iššoko ilgasnukis prodelfinas. Toks elgesys dažnai pasitaiko tarp banginių šeimos gyvūnų, ir nors yra daugybė hipotezių, mokslininkai vis dar nežino, kodėl jie tai daro.