VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Planuodami vaiką, daugelis tėvų galvoja, kokį genetinį "paveldėjimą" jis gaus. Ar iš tėvo ar motinos pusės jam nebus perduotos ligos ar genetinės anomalijos, ir ar tiesa, kad net temperamentas paveldimas? "Daily Baby" autorė Julija Markova sužinojo, kas yra mitas, o kas tiesa būsimoms mamoms ir tėčiams.
1 teiginys: genetiniai sutrikimai perduodami visiems poros vaikams
Netiesa. Net pora, jau turėjusi vaikų, sergančių genetinėmis ligomis, turi galimybę pagimdyti sveiką vaiką. Bet šiuo atveju negalima išsiversti nepasitarus su genetiku. Gydytojas apskaičiuos riziką ir, remdamasis skirtingomis diagnostikos rūšimis, pateiks būsimiems tėvams tiksliausią prognozę.
2 teiginys: jei vienas ar abu tėvai sirgo genetinėmis ligomis, vaikas gims ligotas
Netiesa. Ne visi tėvų genai turi genetinę mutaciją. Todėl vaikas gali gauti tiek sveikų, tiek trūkumų turinčių genų. Ir nors rizika vis dar yra didelė, yra tikimybė susilaukti sveiko kūdikio. Čia taip pat būtina konsultuotis su genetiku.
3 teiginys: onkologinės ligos yra paveldimos
Tiesa. Vystantis piktybiniam navikui asmeniui, žinoma, yra toks rizikos veiksnys kaip šeimos anamnezė. Tačiau neteisinga visiškai "kaltinti" paveldimumą dėl onkologinių ligų. Yra daugybė išorinių veiksnių, provokuojančių piktybinių navikų atsiradimą.
Be to, svarbus yra ir ligos tipas. Jei vėžio rūšis sutampa abiejose giminaičių pusėse, rizika padidėja, tačiau tai dar nereiškia, kad liga būtinai pasireikš.
4 teiginys: vaikas paveldi intelektą iš motinos
Tiesa. Bet tik iš dalies. Faktas yra tas, kad genai, kurie yra "atsakingi už protą", yra susieti su X chromosoma. Moteris turi dvi, o vyras — tik vieną. Todėl tikimybė, kad vaikas paveldės intelektą iš motinos, yra didesnė.
5 teiginys: vaikas iš tėvų paveldi temperamentą, įpročius ir polinkius
Tiesa. Įpročiai, polinkiai ir net temperamentas siejami su organizmo baltymais, kurie yra atsakingi už konkretų genų rinkinį. Žinoma, genetinio charakterio pagrindo pakeisti negalima, tačiau taikydami įvairias auklėjimo priemones, supažindindami vaiką su šeimos tradicijomis ir normomis konkrečioje visuomenėje, tėvai keičia ir jo elgesio bruožus.
6 teiginys: tamsiaplaukiai ir tamsiaakiai tėvai negali turėti šviesių akių šviesiaplaukių vaikų
Netiesa. Jei tamsiaplaukiai tėvai turėjo giminaičių su šviesiais plaukais ir šviesiomis akimis iš abiejų pusių, tai yra tikimybė, kad tokia pora turės šviesiaplaukį vaiką. Ir viskas dėl to, kad tam tikru momentu, kaip mozaika, gali išsivystyti du genai, kurie yra atsakingi už šviesią plaukų ir akių spalvą.
7 teiginys: jei vienas iš tėvų turi tam tikrų fizinių ypatumų (didelis apgamas ant kūno, kreivas pirštas), tai vaikas taip pat jų turės
Netiesa. Per daug genų yra atsakingi už žmogaus išvaizdos ypatybes, todėl tikimybė, kad tas pats genas "pateks" vaikui, yra nereikšminga.
8 teiginys: vaikas, gimęs skirtingų tautybių tėvams, paveldi ligas ir anomalijas iš kiekvieno iš jų
Netiesa. Atvirkščiai, genetiniu požiūriu vaikas, gimęs skirtingų tautybių tėvams, yra sveikesnis. Skirtingų tautų žmonės turi daugiau skirtingų genų rinkinių nei tos pačios tautos atstovai, o tai reiškia, kad yra mažesnė rizika, jog vyro ir moters genetinės anomalijos pasireikš jų vaikui.
9 teiginys: poros išvaizda gali būti naudojama siekiant įvertinti būsimų vaikų genetinių ligų riziką
Netiesa. Asmens išvaizdos pokyčiai gali paskatinti gydytoją nustatyti tikslią diagnozę. Pavyzdžiui, skoliozė (stuburo kreivumas), kuri taip pat yra "paveldima", gali "išsiduoti" per neteisingą sankandą. Tačiau visiškai sveikas žmogus gali turėti neteisingą sankandą. Todėl pagal išorinius požymius gydytojas niekaip negali spręsti apie polinkį į genetines ligas.
10 teiginys: vaikai, gimę dėl apvaisinimo mėgintuvėlyje, yra genetiškai neįgalūs
Netiesa. Vaikų, gimusių dėl IVF, sveikata buvo ne kartą tikrinama atliekant medicininius tyrimus. Ekspertai nustatė, kad iš tikrųjų vaikams po IVF įgimtos anomalijos yra dažnesnės nei natūraliai susilaukusių anomalijų. Tačiau kaltas ne pats metodas, o tėvų genetinės anomalijos. Galų gale, IVF naudoja poros, negalinčios pastoti natūraliu būdu (pavyzdžiui, dėl amžiaus, vieno iš sutuoktinių chromosomų sudėties pažeidimų, dėl kurių atsiranda spontaniški persileidimai, ir kt.). Apskritai, genetikos požiūriu, IVF nėra atliekamas tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo natūralių pastojimo mechanizmų.
