VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Du trečdaliai (63 proc.) atskirai nuo tėvų gyvenančių studentų susiduria su pinigų trūkumu, rodo "Swedbank" užsakymu atlikto tyrimo duomenys.
Pabrėžiama, kad per dvejus metus tokių studentų dalis išaugo 6 procentiniais punktais. Pagrindiniais studentų pajamų šaltiniais išlieka tėvų ir artimųjų teikiama finansinė parama, daugiau nei pusė studentų renkasi dirbti.
"Vidutinės Lietuvos studentų disponuojamos pajamos šiuo metu siekia 428 Eur, tai yra, 18 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Visgi dėl išaugusių išlaidų didelė studentų dalis ir toliau gyvena finansinėje įtampoje, neretai pristinga pinigų mėnesio pabaigoje", — sako "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Jos teigimu, norėdami subalansuoti savo finansus, studentai mažina vartojimą, naudoja santaupas arba kreipiasi pagalbos į tėvus.
Pažymima, kad tėvų, globėjų ar giminaičių suteikiama finansinė parama išlieka pagrindiniu studentų pajamų šaltiniu, kurios sulaukia 7 iš 10 studentų.
"Ši finansinė pagalba ypač svarbi jauniausiems, 18-21 m. amžiaus bakalaurams, kurie visą dėmesį siekia skirti studijoms. Tuo tarpu vyresniuose kursuose vis daugiau jaunuolių imasi derinti studijas su darbu. Penktadalis studentų nurodo dirbantys pilnu etatu, ketvirtadalis bent dalį etato, dar 15 proc. — nereguliariai", — teigia ji.
Teigiama, kad net 9 iš 10 studentų taip pat sulaukia papildomos nefinansinės paramos iš artimųjų: tėvai duoda maisto produktų, sumoka už degalus automobiliui, suteikia namų apyvokos reikmenų ar pan.
Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 8 iki 11 proc. padaugėjo studentų, kurie studijų laikotarpiui yra pasiėmę valstybės remiamas paskolas.
Pasak jos, įdomu tai, kad savarankišką gyvenimą pradėję studentai labiausiai nustemba dėl didesnių nei įsivaizdavo išlaidų maistui. Joms reikalingas lėšų kiekis būna netikėtas kas antram atskirai nuo tėvų pradėjusiam gyventi jaunuoliui. Daugiau nei planavo pinigų tenka skirti ir komunalinėms paslaugoms bei būsto nuomai.
Tuo pačiu "Swedbank" Finansų instituto vadovė pastebi, kad nors finansinių iššūkių jaunimui netrūksta, yra ir džiuginančių pokyčių.
"Matome, kad jaunimo gebėjimas planuoti ir valdyti finansus gerėja. Nepaisant to, kad 7 iš 10 studentų pasitaiko, kad pinigai baigiasi nesulaukus mėnesio pabaigos, tokie atvejai tampa retesni. Be to, daugėja studentų, kurie taupo, naudojasi biudžeto planavimo ir valdymo įrankiais", — sako ji.
Remiantis tyrimų rezultatais, pinigų ateičiai atsideda beveik 80 proc. studentų. Maždaug kas antras studentas tą daro nereguliariai, o kas trečias — kiekvieną mėnesį.
