VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik. Šalies ekonomika per pirmuosius 6 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,8 procento — tai yra, mažiausiai tarp euro zonos šalių, praneša "Swedbank".
Pažymėta, kad per pirmuosius septynis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksportas be naftos produktų sumažėjo vos 2,1 proc. Ekonomistai prognozuoja, jog Lietuvos BVP nuosmukis bus vienas mažiausių ir visoje Europos Sąjungoje.
Palanki eksporto struktūra
Kaip pažymi "Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė, prie itin teigiamų rezultatų prisidėjo palanki Lietuvos eksporto struktūra — didelę dalį eksportuojamų produktų sudarė paruošti maisto produktai, trąšos bei baldai, kurių pardavimams pandemija turėjo minimalios neigiamos, o neretai ir teigiamos įtakos.
Maisto gamybos sektorius sudaro maždaug 12 proc. visos eksportuotos Lietuvoje pagamintos produkcijos. Ir per septynis šių metų mėnesius šio sektoriaus eksporto apimtys išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
Kaip pasakoja Ilekytė, daugiausiai Lietuvos gamintojai eksportuoja įvairių pramonės dirbinių, kurių didžiąją dalį sudaro baldai ir jų gaminiai. Šio sektoriaus eksportas šiais metais krito šiek tiek mažiau nei 5 proc.
"Įvedus karantino apribojimus, gyventojai buvo priversti atidėti pirkinius, o didieji rinkos žaidėjai fizines parduotuves užvėrė beveik dviem mėnesiams. Būtent tai ir sudavė smūgį šio sektoriaus eksportui, kuris sudaro maždaug tris ketvirtadalius visos šalyje pagaminamos produkcijos", — aiškina ekonomistė.
Tačiau nuo vasaros pradžios baldų eksportas gerokai pralenkė prieš krizę buvusias apimtis. Tikėtina, kad baldų ir su jais susijusių gaminių produkcijos eksportas šiemet turėtų pasiekti praėjusių metų apimtis ar net jas lenkti.
Eksporto partnerės nukentėjo nesmarkiai
Prie teigiamų eksporto tendencijų pandemijos sūkuryje prisidėjo ir tai, kad pirmajame dešimtuke esančios Lietuvos eksporto partnerės nuo COVID-19 sukeltos krizės nukentėjo nesmarkiai.
Lietuvos gamintojai į labiausiai pandemijos pažeistos valstybes (Italija, Ispanija ir Prancūzija) eksportuoja palyginus nedaug šalyje pagaminamos produkcijos. O eksportas į Vokietiją, kuri yra svarbiausia Lietuvos užsienio prekybos rinka, per pirmus septynis šių metų mėnesius krito vos 1,5 proc., į Švediją kiek daugiau nei 6 proc., tuo tarpu į visą Europos Sąjungą — maždaug 7 proc.
"Tiesa, eksportas į Lenkiją sumažėjo beveik trečdaliu. Prie to nemažai prisidėjo per pandemiją kritusios naftos kainos ir jos paklausa, taigi nominali eksporto vertė gerokai smuko. Eksportas į Lenkiją, išskyrus naftos produktus, buvo kur kas mažesnis ir siekė kiek daugiau nei dešimtadalį", — rašo Ilekytė.
Pasak jos, buvo pastebimas ir žaliavinio pieno eksporto į Lenkiją kritimas, kuris siekė beveik penktadalį.
Lietuviškos kilmės eksportas į Baltarusiją — minimalus
Pasak "Swedbank" ekonomistės, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius prekių eksportas į Baltarusiją siekė 4 proc., tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį prekybos su šia kaimyne sudaro reeksportas. Tik apie 1 proc. visų lietuviškos kilmės produktų buvo eksportuota į Baltarusiją, o tai rodo, kad užsienio prekybos pridėtinė vertė į šią šalį yra labai ribota.
"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad politinė įtampa Baltarusijoje gali neigiamai paveikti tik nedidelę dalį Lietuvos vietinių krovos ar transporto bendrovių, taigi poveikis prekybai būtų pakankamai nežymus", — teigiama pranešime.
Reikia plėsti aukštesnės pridėtinės vertės pramonę bei prekybą
Lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų šių metų liepos mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, padidėjo 5,6 proc.
Ir nors ekonominė situacija bei tolimesnės perspektyvos nuteikia optimistiškai, išlieka būtinybė toliau plėsti aukštesnės pridėtinės vertės pramonę bei prekybą. "Swedbank" ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Lietuva vis dar eksportuoja itin didelę dalį žemą arba vidutinę pridėtinę vertę kuriančius produktus.
