VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik. Amerikiečiai ruošiasi paskelbti naujas sankcijas "Nord Stream-2", o patys kartu tapo didžiausiais Rusijos naftos importuotojais. Kaip pažymėjo vienas iš populiariausių analitinių leidinių, tokia pozicija yra veidmainiška ir reikėtų uždrausti pristatymus iš Rusijos. Bet tai vargu ar įmanoma: šiuo atveju naftos perdirbimo gamyklos sustos. Temą nagrinėjo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Didžiausias vartotojas
Kongresas ketina nustatyti apribojimus Europos įmonėms, susijusioms su "Nord Stream-2" projektu. Tai jau sukėlė kritiką Vokietijoje, Berlynas netgi grasino kontrsankcijomis.
Ir, kaip pabrėžia įtakingas Amerikos analitinis leidinys "The National Interest" (NI), tokia reakcija suprantama: Vašingtono veidmainystė akivaizdi. Šiais metais JAV tapo lyderėmis tarp Rusijos žalios naftos importuotojų, supirkusios 12 % viso eksporto.
JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius iš Rusijos į JAV buvo pristatyta daugiau kaip devyni milijonai tonų naftos produktų (68 milijonai barelių) — tai rekordinis rezultatas per 16 metų.
Veidmainiškas požiūris
Departamentas patikslina: formaliai JAV yra antroje vietoje, nes Nyderlandai supirko 12,19 mln. Bet ši šalis yra tranzito centras, iš ten naftos produktai siunčiami į kitas valstybes. Amerika perka naftą nuosavam perdirbimui, o čia Vašingtonui nėra konkurencijos.
Leidinyje siūlomas toks sprendimas: teisiškai uždrausti Rusijos importą. Pavyzdžiui, Kongresas gali taikyti finansines sankcijas toms įmonėms, kurios teikia šias atsargas.
Tačiau kaip tai praktiškai įgyvendinti — visiškai neaišku, nes dėl jų pačių taikomų sankcijų trečiosioms šalims amerikiečiai tiesiogiai priklausė nuo Rusijos žaliavų. Ir tai buvo oficialiai pripažinta dar praėjusiais metais.
Jokios alternatyvos
Rusija buvo tik šeštoji pagal dydį žalios naftos tiekėja į JAV. 2020 metų vasarį užėmė antrąją vietą ir pralaimėjo tik Kanadai. Amerikiečiams, netekusiems sunkiosios naftos iš Venesuelos ir patyrusiems staigų importo iš Irano kritimą, teko skubiai ieškoti alternatyvių tiekėjų.
Problema ta, kad daugelio naftos perdirbimo gamyklų technologija neleidžia naudoti lengvosios alyvos iš Permės baseino ir Vakarų Teksaso. Naftos perdirbimo įmonės Meksikos įlankoje ir rytinėje pakrantėje yra sunkiausioje padėtyje.
Šios naftos perdirbimo įmonės yra skirtos sieros rūšims gaminti, todėl lengvoji nafta turi būti sumaišyta su sunkiąja, kuri anksčiau buvo perkama iš Venesuelos. Tačiau pernai sausį Donaldas Trampas įvedė sankcijas Karakasui. Todėl Venesuelos eksportas žlugo 32 % iki 1,001 milijono barelių per dieną.
Tikimybė sustoti dėl žaliavų trūkumo iškilo prieš Amerikos naftos perdirbimo gamyklas. Kad išvengtų katastrofos, amerikiečiai persėdo į mūsų Uralą ir pradėjo aktyviai pirkti rusišką mazutą.
Praėjusiais metais JAV iš Rusijos importavo 11 milijonų tonų mazuto — dvigubai daugiau nei 2018 metais.
"Tai padėjo kompensuoti daug sieros turinčių degalų iš Venesuelos žlugimą", — teigė Amerikos bendrovės "Vortexa" analitikai.
Alternatyva galėtų būti nafta iš Saudo Arabijos, kurios cheminė sudėtis yra artima, tačiau Saudo Arabija nenorėjo didinti gavybos. Dėl to ekonomika nustūmė politiką — amerikiečiai kreipėsi į rusus.
Be tinkamų savybių, Rusijos žaliavos dar yra patrauklios kainos. Finansų ministerijos duomenimis, "Urals" prekės ženklas sausio–liepos mėnesiais buvo vidutiniškai 40,34 dolerių už barelį, o praėjusių metų sausio–liepos mėnesiais — 65,27 dolerių.
Be to, žymiai sumažėjo krovinių gabenimo išlaidos. Išėjus iš karantino, degalų paklausa padidėjo — žmonės vėl vairuoja automobilius ir skraido lėktuvais.
Apskritai Amerikos naftos perdirbimo gamykloms neliko nieko kito, kaip pirkti Rusijos sunkiąją naftą. Tam nesutrukdė nei pablogėję tarpvalstybiniai santykiai, nei daugybė Vašingtono taikytų sankcijų Maskvai. Atsižvelgiant į tai, bandymai visais būdais pasmaugti "Nord Stream-2" atrodo vis paradoksaliau.
