VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Neseniai Lietuvoje dislokuotas JAV tankų batalionas — jis dalyvaus pratybose "Atlantic Resolve". Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos vis dažniau fiksuoja strateginės aviacijos ir oro žvalgybos skrydžius. Dėl ko visa tai vyksta — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.
Baltijos šalių "draugai"
Kelios dešimtys tankų "Abrams", pėstininkų kovos mašinos "Bradley", šarvuoti visureigiai — Pabradės poligone dislokuota visa mini armija, o prieš tai amerikiečiai Lietuvoje dislokavo ir sraigtasparnius "Apache" ir "Black Hawk".
Baltarusijos gynybos ministerijos duomenimis, penki šimtai karių, 29 tankai ir 43 pėstininkų kovos mašinos buvo suvežtos į Lietuvos poligoną, esantį vos už 15 kilometrų nuo Sąjunginės valstybės sienų.
Lietuvos valdžia paaiškino, kad amerikiečiai kartu su Lietuvos kariškiais atliks bendras pratybas. Suplanuotos pratybos nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis. Pažymėtina, kad Vilnius prašo amerikiečių kuo dažniau vesti pratybas Lietuvos poligonuose, o jaukios viešnagės užtikrinimas užjūrio sąjungininkams jau seniai yra vienas iš vyriausybės prioritetų.
"Amerikos kariuomenės rotacijos programa "Atlantic Resolve" prasidėjo vadovaujant ankstesniam Baltųjų rūmų šeimininkui, — interviu RIA Novosti sakė analitinio klubo "Valdai" karo ekspertas Artiomas Kurejevas. — Tai nėra tiesiogiai susiję su įvykiais Baltarusijoje. Nepaisant koronaviruso pandemijos, JAV kariuomenė griežtai laikosi rotacijos grafiko ir neatšaukia suplanuotų pratybų".
Primename, kad JAV pradėjo operaciją "Atlantic Resolve" iškart po Krymo susijungimo su Rusija 2014 metais. "Rusijos agresijos" pretekstu amerikiečiai dislokuoja karius įvairiose Europos šalyse, palaipsniui didindami jų skaičių.
Nesveikas aktyvumas
Pasak ekspertų, NATO nuo 2014 metų padvigubino karinę veiklą netoli Rusijos sienų. O Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Šiaurės Atlanto aljansas siekia grįžti į Šaltojo karo priešpriešą: NATO plėtoja karinę infrastruktūrą ir toliau dislokuoja priešraketinės gynybos sistemą Rytų Europoje.
"NATO pajėgos Baltijos šalyse tikrai nemažės, — įsitikinęs Kurejevas. — Šių valstybių elitui reikia bendradarbiavimo su JAV, kad rinkėjams pademonstruotų apsaugą nuo "Rusijos grėsmės", kuri gali būti siejama su ekonominėmis nesėkmėmis, nepakankamai panaudotais uostais ir rusakalbių mažumų nepasitenkinimu."
Be to, kitaip nei Vokietija, Latvija, Estija ir Lietuva yra pasirengusios pačios maitinti užsienio kariuomenę — padengti dideles infrastruktūros išlaidas ir Amerikos kariuomenės dislokavimą.
Reguliarus JAV kariuomenės aktyvumas Europoje jau yra įprastas dalykas. Didžiausia Pentagono atrama Rytų Europoje yra Lenkijoje. Dabar čia yra keturi su puse tūkstančio karių. Netrukus bus dislokuota dar tūkstantis.
Vašingtonas ir Varšuva pasirašė susitarimą dėl išplėstinio karinio bendradarbiavimo. Kaip nurodyta dokumente, Lenkija pagerins JAV ginkluotųjų pajėgų vadovybės ir štabo struktūrą, sukurs kovinio rengimo centrus, sudarys palankias sąlygas dislokuoti kariuomenės ir transporto aviacijos dalinius, taip pat specialiųjų operacijų pajėgas.
Tuo tarpu JAV sumaniai apeina 1997 metų NATO ir Rusijos steigimo akto nuostatas, pagal kurias aljansas pasižadėjo nuolat nedemonstruoti reikšmingų pajėgų palei rytines sienas.
Rusijai "įbauginti" dešimtys orlaivių ir sraigtasparnių buvo perkelti į Europą. Pavyzdžiui, Lenkijoje buvo dislokuoti naikintuvai F-16 ir transportiniai lėktuvai C-17 "Hercules". Naikintuvai periodiškai perduodami į Lietuvą patruliuoti Baltijos šalyse ir Baltijos jūros pakrantėje. Jėgai demonstruoti NATO sąjungininkų aerodromuose Pentagonas laikas nuo lako dislokuoja ir penktos kartos F-35 "Lightning" ir F-22 "Raptor". Lenkija taip pat suformavo žvalgybos ir puolamųjų bepiločių orlaivių MQ-9 "Reaper" eskadrilę.
Raumenų demonstravimas
JAV strateginė aviacija taip pat aktyviai veikia Europoje. Rugpjūčio pabaigoje trys bombonešiai B-52H surengė mokomuosius sparnuotųjų raketų smūgius Kaliningrado srityje. "Strategai" pakilo iš Didžiosios Britanijos oro bazės "Fairford", persikėlė per Olandiją, Vokietiją, Lenkiją į Estijos Tapos poligono teritoriją ir atliko imitacinius paleidimus į taikinius Rusijoje.
Rugsėjo pradžioje "skraidančios tvirtovės" patruliavo virš Ukrainos. B-52 pirmą kartą pateko į Nezaležnajos oro erdvę — trys orlaiviai, lydimi Ukrainos naikintuvų, skrido nuo vakarinės šalies sienos prie Azovo jūros ir atgal.
Pasak Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vyriausiojo vado Sergejaus Surovikino, vos per savaitę — nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 4 dienos — JAV bombonešiai Vakarų ir Rytų Europos oro erdvėje atliko dešimt vienetinių ir grupinių skrydžių. Be to, dešimtys "žvalgybininkų" kas savaitę patruliuoja palei Rusijos sienas — Aviacijos ir kosmoso pajėgų kovotojams kartais tenka kelis kartus per dieną kilti į dangų jų perimti.
Tačiau, pažymi Kurejevas, skirtingai nei Kinija, Rusija palyginti ramiai reaguoja į įvairias "smūgių per jos teritoriją" pratybas, į jas atsakydama planiniais mokymais. "Pavyzdžiui, Pekinas į tai reaguoja itin nervingai ir nedelsdamas visais įmanomais būdais bando pademonstruoti savo karinę galią", — pažymėjo ekspertas.
JAV nepalieka be dėmesio ir vandens erdvės. Jų laivai tapo dažni svečiai ne tik Juodojoje jūroje. Vasaros pabaigoje "USS Seawolf" atominis povandeninis laivas buvo perkeltas į Norvegiją, o prieš tai NATO laivai vykdė priešpovandeninius veiksmus Šiaurės Atlante, prie Islandijos krantų.
Gegužę Amerikos laivynas pirmą kartą per daugiau nei trisdešimt metų įsiveržė į Barenco jūrą. Raketinių laivų-naikintojų "Porter", "Donald Cook" ir "Franklin Roosevelt" įgulos, taip pat britų fregata "Kent" mokėsi veikti sunkiomis klimato sąlygomis.
Visa tai liudija ne tik aljanso bandymus stiprinti savo karinį potencialą šiaurėje, bet ir augančią Rusijos karinio jūrų laivyno ir ypač Šiaurės laivyno galią. Juk po Šaltojo karo pabaigos ir TSRS žlugimo JAV net nelaikė Rusijos laivyno rimtu priešu. Dabar jie turi su juo skaitytis.
